Julija KIRKILIENĖ
Nors vasariškų dienų džiaugsme norėtųsi dalintis tik geromis žiniomis, deja, gyvenimas yra įvairus. Vasarai besibaigiant, Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išplatino leidinį apie mirtis ir jų priežastis 2022 metais. Informacija svarbi ne tik dėl smalsumo, bet ir todėl, kad skaitytojai, sužinoję mirčių priežastis, susirūpintų savo sveikata.
Skaičiai
Pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės (20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų), t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais. Daugiausiai gyvybių nusinešė kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir COVID-19 liga. Pastaroji vis dar laikėsi trijų pagrindinių mirties priežasčių trejetuke. Elektrėnų savivaldybėje mirtis nusinešė 383 gyvybes, t.y. 33 gyvybėmis mažiau nei 2021 metais. Daugiausia mirčių savivaldybėje ištiko dėl kraujotakos susirgimų. Mirčių skaičius, lyginant savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenis su Higienos instituto duomenimis, skiriasi 25 mirtimis. Kaip paaiškino Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Irena Valeckienė, duomenys skiriasi dėl mirusiųjų užsienyje. Higienos instituto pateikiami skaičiai taip pat nesutampa su išskirstymu pagal mirčių priežastis. Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė informavo, kad mirčių skaičius su mirčių priežastimis neatitinka todėl, kad 20 žmonių mirties priežastys yra kitos, nei nurodytos statistikoje.
Mirusiųjų statistika Lietuvoje
2022 m. 21,6 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (45,8 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (32,6 proc.) – 85 m. ir vyresni.
Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys – sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos – 6,1 proc. (2021 m. COVID-19 sudarė 14,7 proc. visų mirties priežasčių), nuo išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų mirties priežastys
2022 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (46 proc.), piktybiniai navikai (20,9 proc.), išorinės mirties priežastys (8,1 proc.), COVID-19 liga (6,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,6 proc.).
Tarp kraujotakos sistemos ligų (9 410 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (61,3 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (21,2 proc.).
Nuo piktybinių navikų mirė 4 278 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 20,1 proc., priešinės liaukos – 11,7 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.
Nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (2,6 karto mažiau nei 2021 m.), daugiau nei trys ketvirtadaliai jų (85 proc.) – vyresni nei 65 m.
Iš 1 658 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 66,2 proc. mirusiųjų amžius iki 65 m.
Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 153 vyrai (43,5 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 27,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).
Moterų mirties priežastys
2022 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (58,4 proc.), piktybiniai navikai (16,1 proc.), COVID-19 liga (6,0 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3 proc.).
Tarp kraujotakos sistemos ligų (13 093 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (58,4 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (26,3 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,3 proc.).
Dažniausios mirties priežastys tarp nuo piktybinių navikų mirusių (3 621) moterų – krūties (15,3 proc.), storosios žarnos (8,1 proc.), kasos (7,8 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,3 proc.) piktybiniai navikai.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 1 346 moterys, 93,3 proc. – vyresnės nei 65 m.
Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 1 053 moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,0 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (15,1 proc.).
Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 678 moterų didžiausia dalis (69,3 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 14,9 proc. Daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 m. amžiaus.
Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys
2022 m. mirė 9 140 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 70,6 proc. – vyrai, 29,4 proc. – moterys. Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc., nuo virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.
Vaikų ir kūdikių mirties priežastys
Nuo 2014 m stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 m. mirė 58 1–17 metų amžiaus vaikai (35 berniukai ir 23 mergaitės). Tai yra 57 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 22 vaikai (16 berniukų ir 6 mergaitės) (4 vaikais mažiau nei 2021 m.).
2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), palyginti su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Iš viso mirė 37 berniukai ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).
Mirtys Elektrėnų savivaldybėje
Kiek mirė vaikų savivaldybėse, informacija nebuvo pateikta. Pagal Higienos instituto pateiktą informaciją, mirčių skaičius nesutampa su savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus skaičiais. Pagal Higienos instituto duomenis, savivaldybėje 2022 metais mirė 383 žmonės, pagal savivaldybės informaciją – 358. Kaip jau rašėme, skirtumas yra dėl mirčių užsienyje. Savivaldybėje 2022 metais mirė 187 vyrai ir 196 moterys. Dėl infekcinių ligų mirė 2 vyrai ir 1 moteris, dėl onkologijos – 33 vyrai ir 27 moterys, dėl kraujotakos ligų – 71 vyras ir 117 moterų, dėl kvėpavimo sistemos ligų – 9 vyrai ir 5 moterys, dėl virškinimo sistemos ligų – 11 vyrų ir 9 moterys, dėl išorinių priežasčių (įvykiai keliuose ir kt.) – 21 vyras ir 7 moterys, nuo šalčio mirė 1 vyras, dėl atsitiktinių priežasčių – 2 vyrai, dėl apsinuodijimo alkoholiu mirė 3 vyrai ir viena moteris, 10 vyrų nusižudė ir 19 vyrų bei 12 moterų mirė dėl COVID-19 ligos.
Statistikoje išskirtos mirtys dėl susirgimų vėžiu. Nuo skrandžio vėžio savivaldybėje mirė 5, plaučių – 6, krūties – 4, gimdos kaklelio ir gimdos vėžio – 3, inkstų vėžio – 4, šlapimo pūslės – 3, limfinės kraujotakos ir liaukų ligų mirė 9 žmonės.
Apibendrinti 2022 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2022“. Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“ (http://hi.lt/lt/mirties-priezastys.html).