Laimingi

Laimingi
Julija Kirkilienė

„Aš laimingas“,- krykštavo Pakalniškių dienos centro lankytojas, važinėdamas išasfaltuotoje aikštelėje danų dovanotu dviračiu, ant galvos užsimovęs šalmą.

Džiaugsmo Elektrėnų  socialinės reabilitacijos centro Pakalniškėse gyventojams iš Danijos atvežė Alum miesto krikščioniškosios mokyklos mokiniai Danielius ir Kasparas bei krikščioniškų namų kareiviams atstovai. Alum miesto krikščioniškoji mokykla draugauja su Elektrėnų socialinės reabilitacijos centru.
Šurmulio Pakalniškėse balandžio 22 dieną buvo daug. Jau nuo ryto iš krovininių automobilių į geruosius namus draugai iš Danijos nešė dviračius vaikams ir suaugusiems, dėžes su rūbais, žaislus, namų apyvokos daiktusir sūpynes. Krikščioniškosios mokyklos savanoriai švarius, suremontuotus ir naujus daiktus atvežė dovanų draugams Lietuvoje, kurie patys kol kas ne viską gali įsigyti. Draugystę tarp Lietuvos ir Danijos užmezgė Pakalniškių socialinės reabilitacijos centro direktorė Edita Kizlienė ir dovanų jos vadovaujamo centro gyventojai sulaukė jau ne pirmą kartą. Daniškais kompiuteriais centre naudojasi  vaikai ir suaugusieji, keletas kompiuterių padovanoti šeimoms. Skalbimo priemonių pirkti nereikia ne tik centro gyventojams ir lankytojams, bet ir sunkiau besiverčiantiems pakalniškiečiams.  
O keletai dienų į Lietuvą atvykusiems danams buvo įdomu pažiūrėti, kaip gyvena jų draugai Lietuvoje. Delegacija aplankė Lietuvos elektrinę, Elektrėnų literatūros ir meno muziejų, Paramos šeimai tarnybą, vaikų globos namus ir nepamiršo užsukti į laikraščio „Elektrėnų kronika“ redakciją. Vakare Pakalniškių namuose vyko mokymai, kur svečiai mokė pakalniškiečius daniškų darbų, o pakalniškiečiai – lietuviškų. Bendras darbo rezultatas – draugystės tarp Danijos ir Lietuvos  medis.  Bendrauti su danais padėjo neformalaus ugdymo vadovė Simona Nanartavičiūtė ir Lietuvos – Danijos įmonės “Scan technika” direktorius Mindaugas Šimkūnas,  už ką centro darbuotojos jiems labai dėkoja.  
Danija ir Lietuva – panašios šalys, tik skiriasi pragyvenimo lygis. Danijoje labdaringose organizacijose dirba daug savanorių ir jie nesupranta, kodėl savanorių veikla taip blogai išvystyta Lietuvoje. 13 metų Danielius ir 16 metų Kasparas sakė, kad mokyklos Danijoje ir Lietuvoje panašios, bet Lietuvos moksleiviams trūksta noro padėti kitiems. Krikščioniškoje mokykloje, kur mokosi Danielius ir Kasparas, mokiniai kartu su mokytojais aplanko danų šeimas, prašydami dovanų draugams Lietuvoje. Jie nemėgsta žodžio labdara, jie sako – dovana. Danai jaučia pareigą draugams dovanoti gerus ir reikalingus daiktus. O tos dovanos ne tik  pakalniškiečiams  laimės ir džiaugsmo suteikė. Danielius ir Kasparas bei su jais kartu buvę krikščioniškų namų kareiviams atstovai (jie atvežė dovanų ir moralinio palaikymo Rukloje tarnaujantiems kareiviams) taip pat buvo be galo laimingi, matydami besidžiaugiančius savo draugus.
Pakalniškių socialinės reabilitacijos centre gyvena 13 gyventojų ir dienos centrą lanko 24 Pakalniškių gyventojų vaikai. Dienos centre vaikai gauna nemokamus pietus, o gyventojai maistą gaminasi patys. Direktorė sakė esanti labai dėkinga Pakalniškių bendruomenei, nepamirštančiai čia gyvenančių žmonių nei per šventes, nei kasdienybėje. Gyventojams jie atneša daržovių, o ir šventes švenčia kartu. Socialinės reabilitacijos centras tapo ir kultūros traukos centru Pakalniškėse. Pagalbos surandantys centre žmonės čia pasijaučia laimingi ir orūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų