Krikščioniškosios vertybės Elektrėnuose: nekaltą žmogų iš namų varyti

Krikščioniškosios vertybės Elektrėnuose: nekaltą žmogų iš namų varyti

Julija Kirkilienė

Rasutė Bartkevičienė iš Šarkinės kaimo turtinga vargšė tapo per prievartą: 3 ha žemės, ant kurios ji užaugo „su kastuvu rankose“, valdininkai pavertė milijoninės vertės, ir neįgalų vaiką prižiūrinčiai moteriai užkorė nepakeliamą mokesčių naštą. Tų mokesčių jau susikaupė beveik 25 tūkst. eurų, tad valstybė Rasutę perdavė antstoliams, kad šie tas skolas išieškotų.

Sugriautas gyvenimas

Šarkinės kaime pusiasalį prie Elektrėnų marių žino ne tik elektrėniškiai, bet ir miesto svečiai. Čia seniūnijos įrengtame paplūdimyje laisvalaikį leidžiantys žmonės dažnai sutinka neįgalų vaikiną, poilsiautojų prašinėjantį tai žaislų, tai siūlantį pirkti jo piešinių. Tai Rasutės sūnus Vaidas. Jis čia gimė, užaugo ir čia nori gyventi. Jo mama taip pat. Netoli gražių Elektrėnų marių pakrančių stovi apleistas, avarinės būklės jų namas ir šalia jo kylantis naujas mažas rąstų namelis. Šį namelį Bartkevičiams už dovanotą žemės sklypą prie ežero penktus metus stato elektrėniškis Algirdas. Žemę jam dovanojo ne Rasutė, bet jos dėdė, dabar jau besiilsintis Sabališkių kapinėse. Dėdė, kaip dabar įprasta sakyti, neturėjo socialinių įgūdžių, todėl nesutvarkė dokumentų, kad dukterėčiai paveldėjus žemę nereikėtų mokėti paveldėjimo mokesčio. Bet jis pasitikėjo Algirdu, padovanojo jam sklypą tos „auksinės“ žemės ir manė pasirūpinęs, kad Rasutė su Vaidu gyvens naujame name. Deja, nuo dėdės mirties prabėgus beveik ketveriems metams, Rasutė ne tik tebegyvena avarinės būklės name, kur žiemą net kūrenant ištisą parą prišyla tik iki poros laipsnių šilumos, bet antstoliai jau grasina Rasutę už skolas ir iš to vargano namelio išvaryti. Lietuvos televizijos laida „Specialus tyrimas“ redakcijos „Elektrėnų kronika“ prašymu mėgino per prievartą turtingais vargšais tapusiems žmonėms padėti ir ištyrė, kad šiems žmonėms padėti gali, jeigu panorėtų, tik savivaldybės taryba, vadovaujama tiesiogiai išrinkto mero Kęstučio Vaitukaičio. Pasirodo, valdininkai galėjo, bet neprivalėjo Rasutės žemės įtraukti į miesto ribas ir priskirti rekreacinei zonai, o dabar jie gali šiai moteriai padėti, bet neprivalo. Tai reiškia, kad teisėtais būdais mūsų šalyje galima sugriauti nekalto žmogaus gyvenimą, o jeigu pagal tuos pačius įstatymus pagelbės tam pačiam žmogui, tai jau bus politinis nuopelnas.

Viskas valdžios rankose

Padėti Rasutei valdininkai galėtų keliais būdais. Pirmasis jų, ko Rasutė labiausiai norėtų, kad ta žemė, kaip ir buvo, taptų žemės ūkio paskirties. Tada Rasutei ne tik pigiai už žemę mokėti reikėtų, bet dar galėtų žemę deklaruoti ir gauti Europos Sąjungos išmokas. Bet, kaip kalbėjo meras K. Vaitukaitis laidoje „Specialus tyrimas“, miestai turi tendenciją plėstis, o ne mažėti, todėl galimybė išbraukti Rasutės žemę iš miesto ribų, mažai tikėtina. Tiek tarybos narius, tiek ir patį merą aiškiai neramina, kad pakeitus Rasutei žemės paskirtį, ją pakeisti tektų ir tos žemės bendraturčiui   Algirdui, kuris su sūnumi tai aktyviau, tai pasyviau reiškiasi politikoje. Pakeisti žemės paskirtį gal tada pradėtų prašyti ir kiti prie ežero gyvenantys ir tvarkingai į savivaldybės biudžetą mokesčius mokantys žemės savininkai. Meras TV laidoje sakė, kad po metų kaip tik baigsis Elektrėnų miesto bendrojo plano galiojimo laikas, todėl bus galima šį klausimą svarstyti. Per tuos metus Rasutės skola dar išaugs 1 tūkst. eurų. Laidoje kalbėjusi advokatė pabrėžė, kad Rasutės ir jos sūnaus likimas, t. y. visi sprendimai dėl tos žemės, yra Elektrėnų savivaldybės valdžios rankose. Ta valdžia yra ne tik tiesiogiai išrinktas meras, bet ir visi kiti 24 tarybos nariai. Tai nuo jų rankomis balsavimo metu paspausto mygtuko priklauso, kokį sprendimą priimti. Deja, tiek senojoje, tiek naujojoje taryboje dirbantiems tarybos nariams Rasutės likimas nerūpi. Tai parodė balsavimas paskutiniame tarybos posėdyje. 12 tarybos narių susilaikė, t.y. nežinojo, kaip balsuoti, todėl Rasutė nuo mokesčių atleista nebuvo, o skolų išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Iš tų 12 narių naujojoje taryboje dirbti liko 8. Du iš jų – Algimantas Adomaitis ir Viktoras Valiušis – taip pat kalbėjo laidoje „Specialus tyrimas“, bet problemos sprendimo nepasiūlė. Abu jie tik konstatavo faktą, kad ta brangi žemė kažkam atiteks pigiai, o kaip pasirūpinti Rasutės likimu, atrodo, ne jų reikalas.  

Teisėta, nors nekrikščioniška

Elektrėnai – krikščioniškas kraštas. Tiesiogiai išrinktas meras Kęstutis Vaitukaitis, už kurį balsavo 4219 rinkėjų iš 21550 įrašytų sąrašuose, savo gyvenimo moto laiko tikėjimą, šeimą, ištikimybę. Be to, meras turi pareigų bažnyčioje: yra Elektrėnų vargonų fondo vienas iš steigėjų, Elektrėnų katalikų parapijos pastoracinės tarybos narys.Visi kiti 24 tarybos nariai taip pat pripažįsta krikščioniškas vertybes, bet, atrodo, nė vienas nesusimąsto, kad nekaltą žmogų varyti iš savo namų nėra krikščioniškas padorumas. Padoriau juk būtų pasirūpinti, kad Rasutė, jeigu jau tapo miestiete, nors turėtų kur nusiprausti, paraginti tą Algirdą greičiau baigti statyti namą, kad neįgalūs žmonės žiemomis nešaltų, pasiūlyti Rasutei jai priimtiną sprendimą, kad ji su savo vaiku galėtų likti gyventi savo namuose, o gražus žemės kampelis prie ežero nebūtų apleistas. Valdininkai, jeigu norėtų, tikrai surastų galimybę kokiam bendram projektui, kad, kaip dažnai kartoja Rasutė, tas žemės kampelis liktų ateities kartoms, bet ji su savo sūnumi čia galėtų ramiai gyenti visą gyvenimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų