Tokiuose kambariuose Rūdninkuose gyvens Vokiečių brigados kariai
Virginija Jacinavičiūtė
Regionų žiniasklaida pirmą kartą sulaukė Krašto apsaugos ministerijos kvietimo iš arčiau pamatyti, kaip valstybė rūpinasi šalies gynyba. Rugpjūčio 26–27 d. organizuoti renginiai suteikė galimybę naujausią informaciją išgirsti iš krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ir viceministrų lūpų. Žurnalistai pamatė, koks kariškio kelias nuo mokslų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje iki tarnavimo Kunigaikščio Vaidoto batalione. Apsilankė Rūdninkų poligone, kur kyla karinis miestelis, kuriame gyvens vokiečių brigada, o Rokantiškių kariniame miestelyje susitiko su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Nerijumi Stankevičiumi.
Rūpestis kariais
Regioninės žiniasklaidos pažintis su krašto apsauga prasidėjo ten, kur prasideda profesionali karininko karjera – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Mjr. Mindaugas Sakalauskas papasakojo apie akademijos ištakas, sužinojome, kad karo akademijoje gali studijuoti 18–30 m. jaunuoliai, išlaikę matematikos, lietuvių k., istorijos arba anglų k. egzaminus. Trijų egzaminų balų vidurkis turėtų būti ne mažiau nei 50 balų. Pirmasis stojimo laiptelis – pažintinis pokalbis, vėliau sveikatos patikra, kurios statistiškai nepraeina apie 15 proc. stojančiųjų. Šiemet į karo akademiją atėjo 143 kariūnai. 10 metų etape 10–20 proc. stojančiųjų yra moterys. Baigusiems karo akademiją kariūnams suteikiamas leitenanto laipsnis.
Daugiau sužinoję apie karo akademiją, Lietuvos kariuomenės autobusu vykome į Krašto apsaugos ministeriją, kur vyko susitikimai su ministre Dovile Šakaliene ir viceministrais.
Savo pasisakyme ministrė šiltai ir rūpestingai kalbėjo apie karius, kuriuos vadino nepakeičiama gynybos linija, ašimi ir stuburu. Ministrės manymu, karius reikia vertinti labiau, visada pagalvoti, ką mes apie juos kalbame, nes kariškiai, kad ir kokie stiprūs būtų, yra ir jautrūs neteisingai ir nepagrįstai informacijai. D. Šakalienė kalbėjo, kad bus skiriama daug dėmesio kuo geresniam karių aprūpinimui, didinami karių atlyginimai, bus stiprinama nacionalinės gynybos pramonė, kartu su ukrainiečiais bus gaminama ginkluotė, ištikus bėdai bus rūpinamasi kariais veteranais bei jų šeimomis, bus palaikomas glaudesnis ryšys su rezerviniais kariais.
Žurnalistams ministrė atsakė į klausimus dėl karinių oro pajėgų orlaivių atnaujinimo. Nuo 2030 m. kariniai lėktuvai „Spartan“ dėl reikalavimų neatitikimo jau negalės skraidyti ES erdvėje. Šių lėktuvų naujinimas užtruktų 5 metus ir jais būtų galima skraidyti trumpiau nei 10 metų. Štai todėl yra planai pirkti „Embraer“ lėktuvus, kuriuos jau įsigijo ar planuoja įsigyti 9 Europos šalys, priklausančios NATO. Pasak ministrės, „Embraer“ – tai efektyviausias, technologiškai ir kainos prasme patraukliausias pirkinys. Ministrė sako, jei greitu metu bus įsigyti šie nauji lėktuvai, bus išvengta nepavydėtinos situacijos, kai karinės oro pajėgos liktų be jokių lėktuvų, kas kariniu atžvilgiu būtų visiškai nepriimtina ir pavojinga.
Pasak D. Šakalienės, informuota visuomenė – grėsmėms pasiruošusi visuomenė, todėl ministerija planuoja dažnesnius susitikimus su regioninės žiniasklaidos atstovais, kad regionuose dirbantys žurnalistai gautų daugiau informacijos ir galėtų aktualijomis pasidalinti su savo krašto žmonėmis.
Viceministrų atsakomybės
Už krašto apsaugos sistemos įsigijimus, gynybos bei saugumo pramonės vystymą atsakinga viceministrė Loreta Maskaliovienė pasakojo, kad jos tikslas ministerijoje – užkurti gynybos pramonę. Pasak viceministrės, ramiais laikais viską buvo galima paimti nuo lentynos, o dabar yra didelis poreikis gaminti arčiau savęs. Šiuo metu 30–40 proc. Lietuvos kariuomenei reikalingų priemonių perkama iš Lietuvos rinkos, bet tikslas, kad šis skaičius augtų. Lietuvą pasaulio rinkoje stengiamasi pristatyti kaip geografiškai patrauklią šalį, įvairiais būdais stengiamasi skleisti žinią, kad Lietuvos įmonės gali būti geras partneris investicijoms. Ukrainos pavyzdys parodė, kaip svarbu šaliai gaminti savo amuniciją, todėl norintys gaminti amuniciją yra svarbiausias prioritetas, jiems kuriamos geros investavimo sąlygos. Viceministrė džiaugėsi, kad Lietuvą investicijoms pasirinko artilerijos amunicijos gamintoja „Rheinmetal“, kuri rugsėjo pradžioje jau paskelbė ieškanti darbuotojų. Antrasis prioritetas – didelės technikos komponentų gamyba, surinkimas ir techninis aptarnavimas. Vyksta derybos dėl tankų surinkimo Lietuvoje. Trečiasis prioritetas – dronų ir antidronų sistemos gamyba. Pasak L. Maskaliovienės, lietuviškų dronų ir antidronų gamyba turi didelį šansą augti tiek regione, tiek pasaulyje. Bendradarbiavimas su Ukraina padeda produktą ištestuoti, o tai suteikia galimybę greitam technologiniam augimui. Ketvirtasis prioritetas – karinės laivybos bei jūrinių dronų ir antidronų įrangos plėtojimas.
Už gynybos biudžetą, karinį personalą ir gynybos planavimą atsakingas viceministras Karolis Aleksa kalbėjo, kad krašto apsaugos stiprinimas remiasi į laiką ir pinigus. Siekiama blogiausiam scenarijui pasiruošti kuo greičiau, o pinigus panaudoti maksimaliai efektyviai. Pagrindiniai pasiruošimo elementai – nacionalinės dvizijos sukūrimas iki 2030 m. bei Vokietijos brigados priėmimas iki 2027 m. Pasak viceministro, kad divizija egzistuotų, būtinas personalas, o jam pritraukti nuo liepos 1 d. pakelti karių atlyginimai. Kad kariuomenė sustiprėtų, iki 2030 bus stiprinami gynybos pajėgumai, bus pradėti eksploatuoti tankai, savaeigės artilerijos sistemos ir salvinės raketinės bei oro gynybos sistemos. Šias sistemas reikės įdiegti, apmokyti karius – tai vienas didžiausių artimiausių metų iššūkių. Visuomenėje pasigirsta priekaištų dėl gynybos planavimo, kritikuojami planai pirkti tankus, kurie esą nėra pažangi karo priemonė. Viceministro teigimu, nėra ženklų, kad po 5 metų Rusija kariaus tik dronais, kare naudojamas visas kompleksas priemonių, todėl ir Lietuvai reikia turėti įvairių kovos priemonių. Jas perka ne tik Lietuva, bet ir sąjungininkai. Viceministras pasakojo vis girdintis abejonių, kad sąjungininkai gali neginti Lietuvos. Pasak jo, nėra ženklų, kurie keltų abejonių, ar sąjungininkai gins Lietuvą karo atveju. NATO ir Lietuva turi bendrus tikslus ir investicijas, o tai ir yra bendros gynybos ženklas.
Mobilizacijos, rengimo pilietiniam pasipriešinimui, krizių valdymo ir civilinės saugos bei kitas sritis kuruojantis viceministras Tomas Godliauskas pasakojo, kad kitais metais bus skiriama pastangų pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimui. 2026–2030 m. bus vykdomas antrasis strategijos etapas. Kol kas pilietinio pasipriešinimo mokymai buvo privalomi viešojo sektoriaus darbuotojams, medžiotojams ir ginklų savininkams. Antrojo etapo tikslas – šiuos mokymus pravesti kuo didesnei daliai visuomenės. Kaip kalbėjo viceministras, parengta nemažai instruktorių, kurie galės vykti į regionus ir vykdyti mokymus seniūnijose, bendruomenėse. Susidarius 10–15 asmenų grupei pakviesti instruktorių bus galima per Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentą. Mokymų dalyviai sužinos, kaip suteikti medicininę pagalbą, supras, kas yra ekstremali situacija, suvoks piliečių vaidmenį grėsmės ir karo metu, ką reiškia karo padėties įstatymas, kuris nustato konstitucinių teisių ir laisvių suvaržymą ir kt. Teikiant paslaugą talkins nevyriausybinis sektorius, rezervo organizacijos, savivaldybių mobilizacijos pareigūnai, kariuomenė ir Šaulių sąjunga.
Pažintis su kariniais miesteliais
Rugpjūčio 27 d. regionų žurnalistai vyko į Rūdninkų karinio miestelio statybvietę. Atliktus ir suplanuotus darbus pristatė rangovo „EIKA Construction“ direktorius Almantas Čebanauskas, o karinės infrastruktūros planus pristatė Infrastruktūros valdymo agentūros direktorius Giedrius Vanagas.
Planuojama, kad karinis miestelis Rūdninkuose užims 190 ha karinio poligono teritorijos. Jame įsikurs tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Per keletą artimiausių metų bus pastatyta apie 91 tūkst. kv. m gyvenamosios paskirties pastatų; 84 tūkst. kv. m administracinės paskirties pastatų: administracinių pastatų, kuopaviečių, mokymo klasių, ramovių ir kt.; apie 7 tūkst. kv. m sporto paskirties pastatų; 80 tūkst. kv. m techninės paskirties pastatų – sandėlių, garažų, degalinė, plovyklos, remonto dirbtuvės ir kt.; bus įrengta apie 300 tūkst. kv. m kietos dangos aikščių: vidaus kelių, rikiuotės aikščių, tech. parko zona, parkavimo aikščių ir kt. Taip pat iškils ir kiti statiniai: sraigtasparnių aikštelės, inžineriniai tinklai, tvoros ir kt.
Dėl savo išskirtinio dydžio Rūdninkų karinis miestelis bus vystomas dviem etapais. Pirmasis apims beveik 56 tūkst. kv. m teritoriją, užbaigus pirmojo etapo darbus miestelyje galės apsigyventi 600 karių. Visa Rūdninkų poligone sukurta karinė infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei, patikėjimo teise ją valdys, naudos ir disponuos Lietuvos kariuomenė.
Iš aukšto bokštelio apžvelgę didžiulę poligono teritoriją, vykome susitikti su Rūdninkų poligono viršininku mjr. Šarūnu Kisnieriumi. Vadovas plačiau papasakojo apie poligono veiklą, tikslus ir planus, parodė naujai įrengtas sunkiosios artilerijos šaudyklas, kurios kol kas dar neeksploatuojamos.
Rūdninkuose matėme sparčias statybas, o Rokantiškėse išvydome, kaip atrodo jau veikiantis karinis miestelis. Pernai vasario 5 d. atidarytame kariniame miestelyje įsikūrę Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariai. Karinio miestelio plotas – 17,7 ha. Miestelyje pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, o taip pat techninės paskirties pastatai, kita reikalinga infrastruktūra.
Vizitą užbaigėme susitikimu su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Nerijumi Stankevičiumi, kuris kalbėjo apie artėjančias „Zapad“ pratybas. N. Stankevičius patikino, kad kariuomenė savo darbą dirba, stebi situaciją, analizuoja duomenis ir nieko, dėl ko reikėtų nerimauti, nėra pastebėję. N. Stankevičius sakė, kad pratybos bus mažesnio masto nei ankstesniais metais.