Seimo pirmininkas J. Olekas balandžio 8 d. apsilankė Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne.
Elektrėnų savivaldybė viliasi, kad šis dėmesys padės greičiau išspręsti kvapų krizę
Virginija Jacinavičiūtė
Balandžio 8 d. Seimo pirmininkui Juozui Olekui lankantis Vievio seniūnijoje, Vidugirių kaime, šalia Kazokiškių įrengtame Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, buvo kalbama, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras kvapų krizę suvaldyti privalo iki balandžio 10 d. Tačiau terminas buvo pratęstas. Priežastis – bendrovei reikia daugiau laiko planams įgyvendinti.
Privalomojo nurodymo terminas pratęstas
Kaip informavo Aplinkos apsaugos departamento ryšių su visuomene skyrius, UAB „VAATC“ buvo duotas privalomasis nurodymas, kuriuo buvo įpareigota nutraukti viršnormatyvinę taršą sieros vandeniliu iki 2026 m. balandžio 10 d., tačiau įmonė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama pratęsti privalomojo nurodymo terminą.
Atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. numatytas taršos mažinimo priemones, tokias kaip sąvartyno filtrato baseinų uždengimas, atliekų uždengimas ir kt., ir jų įgyvendinimo terminus, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2026 m. birželio 10 d.
AAD teiravomės, ką konkrečiai turi atlikti VAATC, kad nemalonūs kvapai nebesklistų, bet atsakymo negavome. „Taršos mažinimo priemones nustato ir įgyvendina atsakinga įmonė. Įmonė turi teisę (bet neprivalo) Aplinkos apsaugos departamentui pateikti planą ir konsultuotis, kaip šios priemonės bus įgyvendintos“, – rašė atstovai spaudai ir pridūrė, kad paskutinės savaitės duomenimis, kurie stebimi kasdien, stebimų teršalų viršijimai nenustatyti.
Kvapų krizė: savivaldybė nuošaly neliko
Skaitytojams primename, kad dėl oro taršos kovo 24 d. savivaldybėje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. Tokį sprendimą Elektrėnų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau ESOC) priėmė po to, kai Kazokiškių kaime įdiegtos automatinės oro kokybės matavimo stotelės, matuojančios aplinkos oro parametrus, net 8 dienas fiksavo 10–24 kartus normą viršijančią oro taršą. Kovo mėnesį keturi Kazokiškių gyventojai kreipėsi į polikliniką dėl tipinių oro taršos sukeltų simptomų: gerklės perštėjimo, akių ašarojimo, slogos, galvos skausmo ir svaigimo, pykinimo ir kt.
Elektrėnų savivaldybės vadovai negalėjo likti abejingi, kai savivaldybės gyventojai patiria akivaizdžią žalą sveikatai, todėl ėmėsi veiksmų plano situacijai suvaldyti. Kokios priemonės buvo taikomos, plačiau papasakojo vicemeras Marius Urvakis, kuris paskelbus ekstremaliąją padėtį, buvo paskirtas operacijų vadovu.
Vicemeras informavo, kad savivaldybė ėmėsi kelių priemonių, kad oro taršos krizė būtų kuo greičiau įveikta.
Savivaldybės iniciatyva pratęstas Aplinkos apsaugos agentūros oro taršos stebėjimo mobiliosios stotelės veikimas Kazokiškių k., kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl gyventojų elgesio rekomendacijų, rinkta statistika, kiek žmonių dėl taršos kreipėsi į medikus. Operacijų vadovas įpareigojo UAB „VAATC“ sustabdyti laikinai saugomų degiųjų atliekų išvežimą iš sąvartyno teritorijos, kad apribotų atliekų judinimą, bei kuo skubiau sumažinti pašalintų atliekų atvirus plotus. Bendrame ESOC ir Vilniaus operacijų centro posėdyje priimtas sprendimas laikinai saugotas degiąsias atliekas palikti sąvartyne, atliekas kuo greičiau išlyginti ir užkasti laikantis nustatytų technologijų. Elektrėnų savivaldybės taryba taip pat reikalavo Aplinkos apsaugos agentūros panaikinti UAB „VAATC“ išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą bei nutarė kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl naujos vietos parinkimo Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartynui įrengti.
Du taršos šaltiniai
Vicemero taip pat teiravomės, kokias taršos mažinimo priemones turėtų įgyvendinti VAATC, kad aplinkinių kaimų gyventojai galėtų kvėpuoti grynu oru. M. Urvakio teigimu, pagrindiniai oro taršos šaltiniai sąvartyne yra atviri atliekų plotai, įskaitant ir galutinai neuždengtą baigtą eksploatuoti sąvartyno kaupą, bei sąvartyne susidarantis filtratas ir jo tvarkymas.
VAATC buvo įpareigotas kuo greičiau uždengti sąvartyno kaupą. Tai labai svarbu, nes esant atviram kaupui, yrančiose atliekose susidarančios dujos patenka į aplinką, o lietaus vanduo, prasiskverbęs pro neuždengtame kaupe esančias atliekas, tampa labai užterštu sąvartyno filtratu, kuris vėliau patenka į atvirus filtrato rezervuarus, o vėliau tvarkomas filtrato tvarkymo įrenginiuose. Galutinai uždengus kaupą tvarkomo filtrato kiekiai bei jo užterštumas taip pat turėtų sumažėti, o uždengti rezervuarai apribos oro taršą ir iš šio šaltinio. Dar balandžio 9 d. Vyriausybės valandoje aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigė, kad uždengus 14 tūkst. t pusiau degių atliekų, kurios atkeliavo likviduojant gaisro atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ pasekmes, skleidžiama tarša sumažėjo, bet toliau ieškoma kvapų šaltinio. Vicemero teigimu, ištuštinus ir uždengus filtrato rezervuarus, kvapų turėtų dar sumažėti. Būtent šiam planui įgyvendinti VAATC ir prireikė daugiau laiko, todėl ir pateiktas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Jei visų VAATC numatytų priemonių įgyvendinimas nesustabdys aplinkos oro taršos ir toliau bus kankinami mūsų gyventojai, Vilniaus regionas bus priverstas ieškoti kitos vietos regioniniam sąvartynui.
Kiekvieno atsakomybė
Iš patirties žinome, kad šiandienos veiksmai tiesiogiai lemia rytojaus rezultatą, todėl svarbu elgtis atsakingai. Akivaizdu, kad nebuvo atsakinga Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne kaupti nerūšiuotas atliekas. Atliekų rūšiavimo sistema įdiegta tik vėliau, o pasekmės juntamos lig šiol. Į Elektrėnų savivaldybę daugiausiai suvežama vilniečių atliekų, o gyvenimo kokybė pablogėjo tik Elektrėnų savivaldybės gyventojams. Lig šiol glumina pats faktas, kad tokio masto sąvartynas buvo įrengtas gyvenvietės pašonėje. Susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku metu VAATC laikinoji vadovė Elida Drapienė ir eksploatacijos vadovas Rokas Vilniškis kalbėjo, kad sąvartyną eksploatuoti planuojama dar mažiausiai 20 m. Panašu, VAATC atstovai tikri, kad pavestus AAD nurodymus pavyks įgyvendinti. Šiuo metu Vilniaus regiono atliekos jau vežamos į 5 sąvartyno sekciją. Belieka tikėtis, kad pildant naują sekciją jau bus išmoktos visos sąvartyno eksploatavimo pamokos, o savivaldybės gyventojai nebepatirs tiek daug žalos sveikatai, gyvenimo kokybei ir turto vertei.
Didelis žingsnis į priekį, pasak M. Urvakio, maisto atliekų rūšiavimas, žaliųjų atliekų surinkimo stotelės, nes būtent bioskaidžios atliekos yra pagrindinis sieros vandenilio šaltinis. Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie taršos mažinimo per rūšiavimą. M. Urvakis gyrė elektrėniškius už efektyvų atliekų rūšiavimą. Geruoju pavyzdžiu galėtų pasekti ir vilniečiai bei kitų apskrities savivaldybių gyventojai.