Kam atiteks dar neišdalinti Elektrėnų žemės sklypai: ar Elektrėnų savivaldybės visuomenei ar merkantilistams

Merkantilizmas [pranc. mercantilisme < it. mercante — pirklys]: 1. ankstyvojo kapitalizmo (XVI—XVIII a.) ekonominė politika; 2. pirmoji buržuazinės politikos ekonomikos mokykla, reiškusi pradinio kapitalo kaupimo epochos prekybinės buržuazijos interesus, teoriškai grindusi pirklių ekonominės politikos sistemą.

(Tarptautinių žodžių žodynas)

Žemės sklypai prie Vilniaus-Kauno automagistralės vis dar domina žemės sklypų pirkėjus. Pasak nekilnojamo turto ekspertų, sklypai nuo sostinės iki Kauno vis dar yra brangiai vertinami, nežiūrint į tai, kad ekonominė krizė sustabdė didžiules investicijas statybų sektoriuje.

Vaidas RATKEVIČIUS, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys

Prie svarbiausios dvimiesčio magistralės Vilnius-Kaunas, ties Elektrėnais ir Vieviu, lieka vis mažiau laisvų žemės sklypų, nepaisant to, kad aro kaina 2005-2007 m. buvo išaugusi iki 2000 litų. Tuomet po sklypų pirkimo bumo beveik neliko laisvos žemės, išskyrus kelis sklypus, kurių vertė, nekilnojamo turto ekspertų teigimu, rinkoje siekia milijonus, ir dėl kurių tarp vadinamų Elektrėnų verslininkų ir stambių Lietuvos kapitalistų kyla nesutarimų. Tai yra Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Irlanda“ koncesijos sutartyje figūruojantis žemės sklypas ties Elektrėnais ir „Jaunimo kranto“ žemės sklypas ties Elektrėnų marių pakrante, netoli buvusio garsaus Lietuvoje restorano, dabar tapusio pastatu vaiduokliu, „Perkūnkiemio“.

2005 m. tokiai situacijai didžiulę įtaką turėjo tai, kad patvirtinus funkcinio zonavimo specialųjį planą Elektrėnų savivaldybėje išnyko kliūtys keisti žemės paskirtį. Pagal planą pramonei prie Vievio buvo skirta apie 100-200 hektarų, tai apie 2 kv. kilometrus palei magistralę Vilnius-Kaunas, ir dar keliolika hektarų prie Elektrėnų. Tačiau nei visuomenė, nei savivaldybė negali pasakyti, kad šios investicijos davė naudos.

Prognozuotos investicijos prie Vievio taip ir liko tik prognozėmis, išskyrus kelių stambių įmonių, tokių kaip UAB „Finėjas“, „Rimi“ logistikos bazė bei „Lietuvos ryto“ spaustuvė, atsiradimas, tačiau gauti milijonai už žemės sklypus dingo kaip į prarają. Kita vertus, keletas vietinių žmonių ten surado darbus, tačiau yra ir kita pusė. Sklinda kalbos, kad vietiniai darbuotojai gauna žymiai mažesnį darbo užmokestį, nei iš Vilniaus dirbti atvažiuojantys darbuotojai.

Kokia mūsų vietinės valdžios nuomonė apie žemės sklypus? Ko gero, neapsirikčiau sakydamas, kad tai ir liks jų nuomonė, nes gyventojų niekas neklausia, nevykdoma jokia apklausa, kaip galėtumėm panaudoti žemės sklypus visuomenės reikmėms. Sklypai brangūs, o juos bandoma perleisti juridiniams asmenims prisidengiant koncesijų bei „Jaunimo kranto“ sutartimis.

Merkantilizmas Elektrėnus vėl bando užvaldyti po 4 metų pertraukos.

Išnagrinėjus koncesijos sutartį atidžiau, lengvai pastebima, kad svarbiausias sutarties dalykas yra 4-5 hektarų žemės sklypas miesto zonoje. Daugiau jokių kitų esminių dalykų, galbūt galima paminėti autobusų stotį, kurios vieta keičiasi kas dveji metai: tai prie autostrados, tai prie turgaus, arba tai prie  UAB „Būsto pasaulio“, tai prie policijos komisariato, o vėliau prie Elektrėnų žiedinės sankryžos, o pagal koncesijos sutartį – ir vėl prie autostrados…

Peržiūrėjus visą „Jaunimo kranto“ sutarties istoriją, nesunku būtų įsitikinti, kam buvo ir yra naudingas „Jaunimo kranto“ istorijos tempimas. Žinoma, Jūs ir vėl būtumėte teisūs, jei manytumėte, kad tai tiems, kas nori užvaldyti arba išsinuomoti, pavyzdžiui 25-99 metams, žemės sklypus prie Elektrėnų marių krantinės nemokamai arba išsipirkti už valstybinę kainą, kuri, lyginant su nekilnojamo turto rinkos Lietuvoje, įvertinta neadekvačiai.

Įžvelgiu tik tai, kad jokios vizijos ir jokios strategijos nėra, svarbiausia – apdumti akis ir pasiimti sklypus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos Pulsas

Keliai aukštumų link