Čiuožykla pritaikyta bėgiojimui
Projekto planuotoja – savivaldybė – vylėsi, kad Elektrėnų miesto paplūdimys skatins atvykstamąjį ir vietos turizmą, tinkamai išnaudos Elektrėnų gamtos išteklius ir sukurs palankias sąlygas aktyviam poilsiui. Kartu su prasidėjusiomis statybomis, prasidėjo ir elektrėniečių šnekos, kad darbai vykdomi netinkamai. Elektrėniečiams kliuvo neva „bimbinėjantys“ darbuotojai, lėtai atliekami darbai. Ir iš tiesų, projekto pabaiga buvo atidėta net du kartus. Projekto vykdytoja UAB „Hidrostatyba“ dėl to kaltino savivaldybę, nesugebančią iš rangovo išsireikalauti, kad medžiagos būtų pristatomos laiku, o savivaldybė gynėsi, kad tai darbų vykdytojai nesugeba laiku atlikti darbų. Pastarieji priekaištus savivaldybei reiškė ir 2011 metų vasarą, kai liūtys išplovė smėlį ir darbų vykdytojai patyrė nuostolių. Laimė, šis turtas buvo draustas. Tuomet paaiškėjo, kad savivaldybė projekte nenumatė lietaus vandens surinkimo po žeme. Dėl tokio sprendimo, pakrantę kasmet teks papildyti nauju smėliu.
Dabar, įsibėgėjus vasarai, aiškėja ir kiti projekto trūkumai. Ne vienam elektrėniečiui jau užkliuvo vandens čiuožykla. Nors gal nelabai ją tiktų taip vadinti. Pagal projektą čiuožykla turi tekėti vanduo, kad ja galėtų čiuožti vaikai, tačiau vanduo čiuožykla neteka. Ne kartą teko matyti, kaip vaikai bėgte ta čiuožykla nusileidžia.
Tarybos nario Algimanto Adomaičio teigimu, čiuožyklos paleidimo darbai užsitęsė, nes projekte nebuvo numatyta, kokiu saugiu atstumu nuo vandens turi būti elektrinis vandens siurbliukas. Nenumatytas buvo ir vandens gylis nusileidimo vietoje, kuris yra per seklus. Šios aplinkybės lėmė, kad dabar, pačiame poilsio įkarštyje, čiuožykla tik stūkso, neduodama jokios naudos. Šiuo atveju, gerai, kad dar orai maudynėms netinka.
Bus pajungta po kelių savaičių
Po atostogų grįžęs administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, kuris projekto ,,Elektrėnų marių akvatorijos statinių atnaujinimas ir paplūdimio įrengimas, pritaikant turizmui“ vadove buvo paskyręs savivaldybės gydytojo tarnybos vedėją Ingą Cechanovičienę, paaiškino, kad vandens siurbliukas jau įmontuotas ir, pajungus vandenį, vaikai galėtų čiuožinėti. Bet yra vienas „bet“. Nusileidimo vieta vis dar yra per sekli. Vandens gylis nusileidimo vietoje turėtų būti 50-70 cm, o kol kas tėra apie 40 cm.
Pasak H. Petrausko, neužtenka tik iškasti duobę toje vietoje. Bangos ten gali prinešti akmenukų ar vėl sustumti smėlį, todėl reikia ieškoti sprendimo, kuris nekeltų vaikams pavojaus. „Nėra instrukcijų, kaip saugiai tai padaryti“, – svarstė H. Petrauskas. Savivaldybė planuoja įrengti kažką panašaus į baseinėlį, kuris neleistų ten patekti akmenims.
UAB „Hidrostatyba“ šių darbų neatliko, todėl savivaldybė dabar turi rasti išeitį, o patirties šiuose reikaluose nėra. Savivaldybė atlikdama darbus nenori skubėti. H. Petrauskas sakė, kad svarbiausia, jog čiuožykla būtų saugi.
Čiuožyklą pajungti žadama po 2-3 savaičių. Vaikai čiuožykla galės naudotis tik konkrečiu laiku, prižiūrint gelbėtojams.
Šiuo metu paplūdimio eksploatacija rūpinasi Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras. Įstaigos vadovas Kęstas Vitkauskas teigė, kad artimiausiu metu pajungti čiuožyklos neplanuoja, nes vandens gylis nusileidimo vietoje siekia 50- 60 cm, o tai yra per mažai. Mažesnį svorį turinčiam vaikui toks gylis būtų pats tas, o sunkesnis vaikas galėtų susižaloti pėdas. Kokio svorio tie vaikai niekas nesukontroliuos, todėl čiuožykla bus pajungiama tik tuomet, kai ji bus saugi ir mažesniems, ir didesniems vaikams.
Kaltės nejaučia
UAB „Hidrostatyba“ darbų vykdytojas Rolandas Nemanis, dirbęs renovuojant Elektrėnų paplūdimį, šioje firmoje jau nebedirba, todėl negalėjome paklausti, kodėl susiklostė tokia situacija, kad projektas jau seniai užbaigtas, o čiuožykla vis dar nenaudojama. Po ilgų ieškojimų žmogaus, kuris galėtų paaiškinti šį atvejį, susisiekėme su darbų vykdytoju Egidijumi. O jis susisiekęs su senuoju darbuotoju ir surinkęs daugiau informacijos pasidalino ja „Elektrėnų kronika“. Jam informacija, kad čiuožykla neveikia, buvo naujiena. Jis svarstė, kad gal čiuožykla neveikia dėl kokio nors gedimo, jis paaiškino, kad neturi informacijos, jog savivaldybė būtų kreipusis į įmonę dėl nekokybiškai atliktų darbų. Užsiminus, kad nusileidimo vieta yra per sekli, darbų vykdytojas Egidijus atkirto, kad čia ne UAB „Hidrostatyba“, o projektuotojų kaltė, nes darbai vykdomi pagal projektą. Taip pat Egidijus pareiškė, kad jei darbai buvo atlikti nekokybiškai, tai savivaldybė neturėjo jų priimti ir pasirašyti darbų priėmimo akto.
Kitą dieną vyriškis pasikalbėjęs su R. Nemaniu, telefonu svarstė, kad gal tokia situacija susiklostė, nes neišspręstas saugumo klausimas. Pasak Egidijaus, pagal Europos Sąjungos reikalavimus, nusileidimo vietoje vandens gylis turi siekti 1,5 m.
Nesusikalbėjimas
Pasak H. Petrausko, tvarkant paplūdimį su darbų vykdytoja „Hidrostatyba“ buvo sunku rasti bendrą kalbą, nuolat darbuose išryškėdavo brokas, tad tekdavo rašyti raštus su reikalavimais ištaisyti klaidas statybose. H. Petrauskas, kalbantis telefonu, pasiūlė užsukti pas Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistę Audrę Rikterienę, kad pamatyčiau, kiek įvairių raštų su reikalavimais buvo išsiųsta darbus atlikusiai įmonei. O pastarosios darbų vykdytojas Egidijus pateikia kitokią nuomonę. Pasak jo, visi garantiniai darbai, kuriuos reikėjo padaryti, ir buvo padaryti papunkčiui. Liko nepabaigta tik apžvalgos aikštelė. O vandens čiuožykla per bandymus puikiai veikė, kitaip darbai nebūtų priimti.
Specialisto teigimu, pačios savivaldybės administracija nesusišneka tarpusavyje. Vyriškis prisiminė, kad praėjusių metų kovo mėnesį gavo laišką, kad reikia perdėti neva netinkamai sudėtas plyteles. „Hidrostatyba“ atgal išsiuntė laišką, kad dėl netinkamų oro sąlygų šiuo metu šių darbų atlikti negalima. Pasak, Egidijaus, pašalas iš žemės dar nebuvo pasitraukęs, tad plytelių perklojimas būtų buvęs tik laiko švaistymas. Taip nutinka, kai bendrauti tenka su technologijų neišmanančiais žmonėmis. Hidrostatybos atstovas prisimena ir kitą nesusikalbėjimo atvejį, kai gavo raštą, jog savivaldybės darbuotojai patys nusikabins ir sezonui atėjus pasikabins paplūdimyje sūpuokles, tačiau atėjus laikui, pareikalavo, kad sūpynes sukabintų UAB „Hidrostatyba“ darbuotojai. „Nesunku žmonėms padėti“, – nepyksta Egidijus.
Viskas nėra taip sudėtinga
Kaišiadorių rajone panašią čiuožyklą turintis verslininkas sako, kad iš tiesų pastatyti tokią čiuožyklą nėra sudėtinga. Pas kalbintą verslininką nusileidimo vietoje vandens gylis yra 1 metras. Vaikai, prižiūrimi tėvų, čiuožinėjo ir jokių problemų nebuvo iškilę. Verslininkas turi sertifikatą, patvirtinantį, kad čiuožyklą eksploatuoti galima.
Kalbinto verslininko manymu, jokio baseinėlio statyti nebūtina, pakaktų tik nuolat patikrinti, ar nusileidimo vietoje nesusikaupė daugiau smėlio.
Verslininkas atskleidė ir kokia yra tokios čiuožyklos kaina. Pasak jo, 1 m čiuožyklos kainuoja 2000 Lt, o mūsiškė yra apie 30 m ilgio. Remiantis tokiomis kainomis, galima teigti, kad mūsiškė vandens čiuožykla kainavo keliasdešimt tūkstančių litų. Žinoma, kainuoja ir pastatymo darbai.
Verslininkas paaiškino, kad žino situaciją Elektrėnuose, ir išsakė nuomonę, kad viskas priklauso tik nuo valdininkų požiūrio.
Valdininkams Elektrėnuose, akivaizdu, šeimininkiško požiūrio trūksta, bet jei greitu laiku, kaip pažadėjo H. Petrauskas, čiuožykla saugiai veiks, tai rūpestingiems Elektrėnų tėveliams tikrai patiks.
Vaikai bus saugūs
Elektrėnų paplūdimyje šiuo metu už minimalų atlygį dirba keturi gelbėtojai, kurie dirba pamainoje po du ir keičiasi kas dvi dienas. Jie rūpinasi poilsiautojų saugumu ir prižiūri, kad vaikai nelaipiotų čiuožykla, tačiau, visus sugaudyti ir įspėti yra gan sudėtinga, nes jie akivaizdžiai nepaiso ant čiuožyklos užklijuoto užrašo „Pavojinga zona“, o ir gelbėtojų įspėjimai vaikams praeina pro ausis.
Vienas gelbėtojų, pamatęs mane fotografuojant čiuožyklą, pasiteiravo, kada bus paleista čiuožykla ir patikino, kad vaikai jos nekantriai laukia. Gelbėtojas taip pat informavo, kad šiais metais dar neteko gelbėti skenduolio, nusispjovė sau per petį ir svarstė, kad atšilus orams ir pajungus čiuožyklą darbo padaugės.
Gražu, gera, dabar ir saugu naujajame paplūdimyje. Žmones nuo nelaimės saugo gelbėtojai, o inventorių nuo vagių – kameros. Plytelės nėra išklerusios, kaip kartais pakalba žmonės, smėlis po liūčių nors ir susmegęs, bet neišplautas, belieka sulaukti tik kol bus paleista čiuožykla ir gerų orų.
Tiesa, prie čiuožyklos jokio siurbliuko nebuvo matyti, tik dvi vandens žarnos kabo virš čiuožyklos, laukdamos, kol bus naudojamos pagal paskirtį. Tikėkimės, kad Elektrėnų valdžios pažadai po kelių savaičių paleisti čiuožyklą, neliks tik pažadai, o patys elektrėniškiai išmoks saugoti miesto turtą.