Elektrėnų profesinio mokymo centras, nuolat dalyvaujantis projektinėje veikloje, suteikia savo mokiniams puikias galimybes tobulintis profesinėje srityje, gilinti žinias, susipažinti su įvairių šalių kultūra ir papročiais.
Ir m es trys, profesinio mokymo centro mokinės, būsimos virėjos ir padavėjos barmenės – Kira Jelencova, Valentina Samorosenko ir Elona Ivoškaitė – visą mėnesį atlikome praktiką Vokietijoje, Leipcigo mieste, pagal projektą „Virėjų konditerių praktinių įgūdžių tobulinimas europietiškoje darbo aplinkoje“. Mūsų stažuotė buvo finansuota iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų ir paramos fondas – Leonardo da Vinči mobilumo programa.
Į Leipcigą išvykome autobusu, balandžio dešimtosios vakare, o kitą rytą mus jau pasitiko saulėtas Saksonijos miestas ir nuoširdžios projekto koordinatorių šypsenos. Po apgyvendinimo jaukiuose ir vokiškai tvarkinguose svečių namuose, mus pakvietė į pusryčių salę, kur buvome supažindintos su mūsų stažuotės programa.
Pirmomis dienomis dalyvavome vokiečių kalbos kursuose. Po to mus palydėjo į mūsų darbo vietas: Leipcigo viešojo transporto įmonės valgyklas. Iš pradžių labai jaudinomės ir jau pirmąją darbo dieną supratome, kaip svarbu mokėti užsienio kalbą. Tik darbuotojų nuoširdumas, geranoriškumas ir pagalba mus padrąsino ir padėjo pasijausti tikromis virėjų komandos narėmis. Čia mes virėm ir kepėm, pjaustėm daržoves ir gaminom užkandžius. Teko ir puodus šveisti, ir indus plauti. Susipažinome su vokiečių virtuvės patiekalais, juos ragavome – vieni patiko, kiti nelabai. Tinginiauti nebuvo laiko. Po darbo grįždavome pavargusios, bet vakarinis miestas viliodavo pasivaikščioti, pamatyti, patirti. Su nekantrumu laukdavome laisvalaikio ir išeiginių dienų, nes žinojome, kad mūsų laukia įdomi kultūrinė programa. Pirmiausiai susipažinome su Leipcigo miestu, kuriame gyveno ir kūrė J.S. Bachas, J.W. Goethe, aplankėme šiuolaikinius ir praėjusio amžiaus architektūrinius paminklus, vaikščiojome po siauras ir išpuoselėtas senamiesčio gatveles, gėrėjomės žydinčiais didmiesčio parkais ir sodais. Didelį įspūdį paliko eks kursija po BMW automobilių gamyklą, kurios metu galėjome stebėti mašinos kelią nuo kėbulo suvirinimo iki pirmojo jos užvedimo. Lankėmės Leipcigo oro uoste, pamatėme įvairių tarnybų darbą, žavėjomės Saksonijos sostinės ir kultūrinio centro Drezdeno grožiu. O kur dar zoologijos sodas, neregėti pramogų parko atrakcionai, naktinio Leipcigo panorama nuo dangoraižio stogo.
Mėnuo prabėgo labai greitai. paskutinėmis dienomis, aptardamos savo stažuotę, supratome kiek daug mes įgijome per tokį trumpą laiką: išmokome naujų patiekalų ruošimo, susipažinome su darbo organizavimu, darbo kultūra, patyrėme daug džiaugsmingų ir nepamirštamų akimirkų bendraudamos su nuoširdžiais žmonėmis, įgijome ir profesinių, ir vokiečių kalbos žinių, susipažinome ir susidraugavome su įvairių tautybių bendraamžiais. Pasižadėjome mokytis ir siekti tikslų, kad ši patirtis taptų tik tolesnio kelio gera pradžia.
Mūsų stažuotė baigėsi gegužės 8 dieną. Mums buvo įteikti stažuotės pripažinimo dokumentai-EUROPASS tarptautiniai sertifikatai ir priimančios organizacijos pažymėjimai.
Dėkojame visiems stažuotės organizatoriams. O mokiniams norime pasakyti: nepraleiskite progos sužinoti ir patirti nauja, ieškokite galimybių ir naudokitės, kai jos suteikiamos.
Į Leipcigą išvykome autobusu, balandžio dešimtosios vakare, o kitą rytą mus jau pasitiko saulėtas Saksonijos miestas ir nuoširdžios projekto koordinatorių šypsenos. Po apgyvendinimo jaukiuose ir vokiškai tvarkinguose svečių namuose, mus pakvietė į pusryčių salę, kur buvome supažindintos su mūsų stažuotės programa.
Pirmomis dienomis dalyvavome vokiečių kalbos kursuose. Po to mus palydėjo į mūsų darbo vietas: Leipcigo viešojo transporto įmonės valgyklas. Iš pradžių labai jaudinomės ir jau pirmąją darbo dieną supratome, kaip svarbu mokėti užsienio kalbą. Tik darbuotojų nuoširdumas, geranoriškumas ir pagalba mus padrąsino ir padėjo pasijausti tikromis virėjų komandos narėmis. Čia mes virėm ir kepėm, pjaustėm daržoves ir gaminom užkandžius. Teko ir puodus šveisti, ir indus plauti. Susipažinome su vokiečių virtuvės patiekalais, juos ragavome – vieni patiko, kiti nelabai. Tinginiauti nebuvo laiko. Po darbo grįždavome pavargusios, bet vakarinis miestas viliodavo pasivaikščioti, pamatyti, patirti. Su nekantrumu laukdavome laisvalaikio ir išeiginių dienų, nes žinojome, kad mūsų laukia įdomi kultūrinė programa. Pirmiausiai susipažinome su Leipcigo miestu, kuriame gyveno ir kūrė J.S. Bachas, J.W. Goethe, aplankėme šiuolaikinius ir praėjusio amžiaus architektūrinius paminklus, vaikščiojome po siauras ir išpuoselėtas senamiesčio gatveles, gėrėjomės žydinčiais didmiesčio parkais ir sodais. Didelį įspūdį paliko eks kursija po BMW automobilių gamyklą, kurios metu galėjome stebėti mašinos kelią nuo kėbulo suvirinimo iki pirmojo jos užvedimo. Lankėmės Leipcigo oro uoste, pamatėme įvairių tarnybų darbą, žavėjomės Saksonijos sostinės ir kultūrinio centro Drezdeno grožiu. O kur dar zoologijos sodas, neregėti pramogų parko atrakcionai, naktinio Leipcigo panorama nuo dangoraižio stogo.
Mėnuo prabėgo labai greitai. paskutinėmis dienomis, aptardamos savo stažuotę, supratome kiek daug mes įgijome per tokį trumpą laiką: išmokome naujų patiekalų ruošimo, susipažinome su darbo organizavimu, darbo kultūra, patyrėme daug džiaugsmingų ir nepamirštamų akimirkų bendraudamos su nuoširdžiais žmonėmis, įgijome ir profesinių, ir vokiečių kalbos žinių, susipažinome ir susidraugavome su įvairių tautybių bendraamžiais. Pasižadėjome mokytis ir siekti tikslų, kad ši patirtis taptų tik tolesnio kelio gera pradžia.
Mūsų stažuotė baigėsi gegužės 8 dieną. Mums buvo įteikti stažuotės pripažinimo dokumentai-EUROPASS tarptautiniai sertifikatai ir priimančios organizacijos pažymėjimai.
Dėkojame visiems stažuotės organizatoriams. O mokiniams norime pasakyti: nepraleiskite progos sužinoti ir patirti nauja, ieškokite galimybių ir naudokitės, kai jos suteikiamos.