Julija Kirkilienė
Visą kovo mėnesį Elektrėnų kultūros centro fojė vyks gydytojo psichiatro, politiko ir menininko Aurelijaus Verygos fotografijų paroda. Parodos autorius – neeilinė asmenybė, o jo fotografijos išsiskiria savitu braižu. Vasario 27 d. kas į parodą, kas tik į susitikimą atvyko iš visų seniūnijų. Medikai atėjo susitikti su buvusiu sveikatos apsaugos ministru, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos nariai atvyko susitikti su partijos pirmininku, treti atėjo tik parodos pažiūrėti, bet kiekvienam atėjusiam susitikimas buvo įdomus. Renginį vedė buvęs A. Verygos bendrapartietis, dabartinis Elektrėnų kultūros centro renginių organizatorius Robertas Šarknickas.
Apie savo pomėgį fotografuoti autorius kalbėjo, kaip apie atsipalaidavimą, pabėgimą nuo žmonių. Paroda pavadinta „Laiko kvapas“. Pasak A. Verygos, jo atsipalaidavimas ir pabėgimas nuo žmonių yra kelionės motociklu ir pomėgis landžioti ten, kur negalima… Taip belandžiodamas atrandantis detalių, kurios nuotraukose, atrodo, turi net savo kvapą. Tą laiko kvapą, žinoma, užuodžia žmonės, gyvenę laikmečiais, kurie užfiksuoti fotografijose… Tai ir senos trobos atviros durys, ir sulūžę laiptai, ir įvairūs rakandai… „Užuodus tam tikrų kvapų, galima atgaivinti įvairių prisiminimų – tiek malonių, tiek nemalonių. Todėl, pristatydamas vaizdinius, raginu parodos lankytojus pabandyti keliauti laiku, prisiminti ir įsivaizduoti kvapus, primenančius jiems brangius ir jaukius gyvenimo momentus. Pavyzdžiui, mamos šviežiai išskalbtą patalynę, tėčio automobilio saloną, daržinėje minamą šieną, šalto žiemos ryto dvelksmą ir pan.“, – kalbėjo Aurelijus ir kaip menininkas, ir kaip psichiatras. Nors autorius sako nefotografuojantis žmonių, bet keliose nuotraukose užfiksuoti liaudiški šokiai ir pan. A. Veryga sako, kad žmogus didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirbdamas tai, ką reikia, ką yra įsipareigojęs: mokosi, augina vaikus, rūpinasi gerove… Bet visur gyvenime turi būti pusiausvyra, todėl „kiekvienas vyras savo smegenyse turi tuščią stalčiuką“ savęs perkrovai.
Deja, pats autorius parodoje, nors ir įdomiai, bet kalbėjo nedaug. Daugiausia kalbėjo į parodą atėję žmonės. O kalbėjo jie dažniau ne apie parodą, o dėkojo už susitikimus, už pagalbą… Autorių elektrėniškiai apdovanojo glėbiais gėlių, suvenyrais, o bendrapartiečiai jam padovanojo ąžuolinį inkilą dideliems paukščiams… Svarbiausias akcentas susitikime buvo su autoriumi nusifotografuoti individualiai ir bendroje nuotraukoje… Žodžiu, pats A.Veryga save norėjo pristatyti kaip menininką, bet žmonės jį priėmė, kaip mūsų laikmečio „sveiko proto“ politiką. Susitikimą paįvairino Elektrėnų meno mokyklos atlikėjai, kuriems parodos autorius padėkojo simbolinėmis dovanėlėmis.