Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Praėjusių metų pabaigoje pa­­sirodžiusios pirmosios žinios­ apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.
Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Karantino privalumai, kovojant su virusu

Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdy­tos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią neval­domam viruso plitimui visuome­nė­je, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovy­bės Lietuvoje vado­vė Ingrida Zurlytė.
Pavasarį, kai ži­niasklaida nesu­stabdomai pildėsi žiniomis apie koronavirusą, Lietu­va galėjo džiaugtis pakankamai gera padėtimi šalyje. Pasak Ingridos, tai lėmė veiksnių visuma: Lietuvoje buvo gana anksti sureaguota į pirmuosius pranešimus apie COVID-19 infekcijos plitimą Kinijoje, o vėliau ir už jos ribų; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo mobilizuotos atvejams nustatyti, kontaktams išaiškinti ir stebėti; visuomenė buvo nuo­sekliai ir aktyviai informuojama; anksti pradėtos patikros ir informacijos platinimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste; pasiaukojantis medikų darbas; aktyvus ne sveikatos priežiūros institucijų, tokių kaip policija, pasienio tarnyba, kariuomenė, visuomenė ir kt., įsitraukimas; tarpžinybinis palaikymas Vyriausybės lygmeniu ir kt.

Pandemijos nuovargis – papildomas iššūkis
Pandemijos nuovargis – tai­ natūrali ir tikėtina reakcija į užsitęsusį ir neišspręstą neigiamą­ reiškinį. 27-iose Europos šalyse at­liktos gyventojų apklausos rodo, kad iki 60 proc. gyventojų nesijaučia motyvuoti laikytis priemonių, ku­rios­ apsaugotų juos pačius ir aplinkinius nuo viruso.
I. Zurlytė akcentuoja, kad empatija ir bendruomenių įtraukimas yra labai svarbūs dalykai. „Rasti efektyvius būdus, kaip įveikti šį nuovargį ir paskatinti visuomenės budrumą, yra vis didėjantis iššūkis, su kuriuo susiduria valdžios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos šios ilgalaikės visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje. Ypač svarbu stebėti visuomenės nuomonę, rinkti duomenis, atlikti tyrimus ir remiantis atliktų tyrimų rezultatais įsitraukti į dialogą su visuo­mene ir tokiu būdu kartu ieškoti sprendimų, kaip įgalinti žmones išlaikyti elgesį, kuris leistų apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo COVID-19 viruso plitimo“, – kaip stengiamasi susidoroti su pandemijos nuovargio reiškiniu, pasakoja PSO atstovė.

Pandemija nepraeis savaime
Skaičiuojama, jog iš viso pasaulyje yra užregistruota 40 milijo­nų užsikrėtimų SARS–CoV–2 vi­rusu, o Lietuvoje – kiek daugiau nei 7 tūkstančiai.
Pastarųjų savaičių duomenimis, bendras atvejų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje yra 419,3, o mirčių milijonui gyventojų – 52. Palyginimui: Estijoje atvejų skaičius yra 336,51/100 000 gyventojų, Latvijoje – 260,36/100 000 gyventojų, Lenkijoje – 740,69/100 000 gyventojų, o mirčių, atitinkamai 55, 34 ir 122 milijonui gyventojų (spalio 28 d. duomenimis).
Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus imamasi tam tikrų ribojimų, 2021 metų pradžioje dienos mirtingumas nuo COVID-19 gali būti 4–5 kartus didesnis nei balandžio mėnesį, vi­rusui tik įsibėgėjus.
„Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ir apie tai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą. Tai yra žingsnis po žingsnio griežtinamos proporcingos, tikslingos ir apribotos erdvėje ir laike priemonės. Gali prireikti ir karantino, bet tai būtų paskutinė priemonė, jei kitos nepakankamai suveiktų, ir galimai šis karantinas būtų kitoks nei pavasarį“, – teigia I. Zurlytė.
Pandemija nepraeis savaime, bet mes galime pakeisti jos eigą, todėl pašnekovė ragina laikytis atstumo, vengti didelių susibūrimų, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, nuolat vėdinti patalpas ir dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užs. 1918

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas