Genė Dapkevičienė: Kai darbas limpa ir prie širdies, ir prie rankų

Genė Dapkevičienė:  Kai darbas limpa ir prie širdies, ir prie rankų

Įvertinta šalies ir savivaldybės vadovų, gerbiama kolektyvo ir lankytojų, inicijavusi Elektrėnų miesto bibliotekos statybas ir daugiau kaip penkiasdešimt metų dirbanti mėgstamą darbą – Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Genei Dapkevičienei, rodos, likimas dovanų nepagailėjo. Apie darbą naujoje bibliotekoje, statybas, bibliotekininko pašaukimą „Elektrėnų kronikai“ ir papasakojo bibliotekos direktorė.

Būsimos Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės tėvai labai norėjo, kad ji būtų teisininkė, kadangi patys buvo tremtiniai ir neteisingai persekiojami, o būdama teisininke dukra galėtų kovoti už teisybę ar bent rastų kur pasiskųsti. Bet likimas kitaip pakoregavo G. Dapkevičienės gyvenimą.

Knygos paviliota

IMG 0337Prieš penkis dešimtmečius dar besimokantiems vidurinėje moksleiviams buvo sudaryta galimybė tapti bibliotekininkais – veikė vadinama Gamybinė klasė, kurioje G. Dapkevičienė ir mokėsi. „Į egzaminą 11 klasėje buvo pakviestas Kultūros skyriaus vedėjas a.a. Julius Pulauskas, kuris išklausęs mane, paklausė iš kokio aš kaimo. Kadangi gyvenau netoli Vievio, Ausieniškių kaime, o kaip tik ten reikėjo bibliotekininkės, liepė atvažiuoti į Kultūros skyrių ir parašyti prašymą priimti į darbą“, – prisimena G. Dapkevičienė. Bet ji turėjo kitų svajonių – studijuoti teisę ir dar nebuvo mokyklos baigusi. Vedėjas paprašė iki rudens padirbti bibliotekoje ir mokslus baigti. Iki rudens G. Dapkevičienė ištekėjo ir liko dirbti bibliotekoje. 1966 m. įstojo į Vilniaus kultūros-švietimo technikumą ir įgijo bibliotekininkės specialybę, po poros metų jauna šeima gavo butą Elektrėnuose, čia atsiradus laisvai bibliotekininkės vietai, nuo 1976 m. G. Dapkevičienė dirbo miesto bibliotekoje Vaikų skyriuje, nuo 1978 m. miesto bibliotekos vedėja.

Po dviejų metų G. Dapkevičienė nusprendė, kad reikia siekti aukštesnių mokslų. Kadangi jau du kartus mokėsi bibliotekininkystės, o Vievio bibliotekos vedėja Stefanija Šumskienė labai gerai visas rajono bibliotekininkes profesijos išmokė ir teoriškai, ir praktiškai, tai pasirinko studijuoti Filologijos fakultete rusų kalbą. Baigusi mokslus ji dirbo bibliotekoje ir mokytojavo mokykloje bei profesiniame mokymo centre. Bet tai buvo tik antraeilės pareigos, pirmoje vietoje visada buvo biblioteka. Direktorė sako, kad padirbus bibliotekoje, sunku atsisakyti šios profesijos, nes knygos turi didelę galią, kaip kokia burtų lazdelė privilioja.

Į darbą – kaip į šventę

g. dapkeviciene vievio bibliotekojeDarbas bibliotekoje yra labai atsakingas, įdomus ir nuolat keičiasi. Bibliotekos vadovei profesija iš karto prilipo ir prie širdies, ir prie rankų. G. Dapkevičienė prisimena, kad karjeros pradžioje dar būnant mokinei reikėjo mokytis, ruoštis egzaminams, tad bibliotekoje jai teko dirbti iki 12 val. vakaro, net tėvai pykdavo. Ausieniškių kaimo biblioteka gaudavo daug naujų knygų, kurias rankomis reikėjo indeksuoti, registruoti, o dar kolūkio bendruomenei darydavo „žiburėlius“. Skaitytojų buvo daug. „Jaunimas tais laikais neturėjo kitų pramogų, knyga buvo pagrindinis dalykas atsipalaidavimui, užsimiršimui“, -prisimena direktorė.

O dabar viskas kitaip: viskas kompiuterizuota, bibliotekininkui reikia dirbti su įvairiomis programomis, nuolat mokytis. „Daug kas sako, kaip gerai bibliotekoje dirbti: daug knygų skaitome, žurnalus vartome ir sėdime ramiai, bet bibliotekininkų darbas labai atsakingas, vienu mygtuko paspaudimu galima ištrinti skaitytojo duomenis, jei mokytojas gali ką liežuviu pataisyti, tai mes ne viską galime pataisyti programoje“, – sako G. Dapkevičienė. Todėl bibliotekininkai turi būti labai kruopštūs ir dėmesingi, mokėti naudotis nauja įranga, įdiegtomis programomis, nuolat tobulintis ir gilinti savo žinias, kad neatsiliktų nuo laikmečio, galėtų atsakyti į kiekvieną skaitytojo klausimą.

„Labai džiaugiuosi, kad darbo bibliotekoje neatsisakiau, ir šiandien einu į darbą kaip į šventę, nes visą laiką sutinku malonius žmones, nuostabius darbuotojus, kurie, manau, mane supranta ir atjaučia, nebijo išsisakyti savo minčių, aš stengiuosi visiems padėti, su savo kolegėmis stengiuosi bendrauti kaip su draugėmis, jomis pasitikiu“, – pasakoja direktorė.

Skaitytojai

G. Dapkevičienė sako, kad bibliotekininko darbe svarbiausia žmonės: ateina tie, kuriems reikia ne tik knygų, bet ir patarimo, ir pabendravimo. Šiais laikais skaitantis jaunas žmogus kitoks, jau nelabai nori imti popierinę knygą, mieliau renkasi elektronines knygas, kurios vis labiau populiarėja, Elektrėnų bibliotekoje taip pat yra elektroninės skaityklės.

Bet yra nemažai lankytojų – senjorų, kuriems popierinė knyga mielesnė ir įdomesnė. „Yra žmonių, kurie savo gyvenimo neįsivaizduoja be bibliotekos“, – džiaugiasi direktorė. – „Vis kalbama, kad bibliotekų greit nereikės, viskas vyks internetu, bet šiuo metu žmonės labai laimingi, kad yra biblioteka, kad yra kur užsukti, pasikalbėti, kai kurie ateina kasdien ir anksčiau už bibliotekininkus, nori palaikyti spaudinį rankose, pavartyti“. Viena ištikimiausių skaitytojų – Ona Maleravičienė – lankosi bibliotekoje beveik kasdien. Nors bibliotekoje yra įvairių priemonių, technologijų, kurios leidžia patiems pasirinkti knygas, tačiau dauguma skaitytojų nori pabendrauti su bibliotekininkais, pasikalbėti, pasitarti, išsipasakoti, „išvargti savo bėdas“. Bibliotekos darbuotojai turi padėti, patarti ir parinkti literatūros, kuri padėtų atsipalaiduoti. Šito G. Dapkevičienė moko kiekvieną darbuotoją: svarbiausia – padėti žmonėms, kurie turi įvairių gyvenimiškų problemų.

Pasiekimai

IMGP78441Vienu didžiausiu savo gyvenimo pasiekimų G. Dapkevičienė laiko Elektrėnuose pastatytą naują viešąją biblioteką, „Turim naują biblioteką, kurios pavydi daugelis miestų, nes nepriklausomoje Lietuvoje nauja biblioteka mūsų mieste buvo viena pirmųjų. Kadangi kūrėsi nauja savivaldybė, atsirado proga turėti naują biblioteką, ja ir pasinaudota. Nors buvo labai nelengva, bet mero Kęstučio Vaitukaičio pagalba, kolegų dėka pavyko įtikinti Kultūros ministeriją, kad Elektrėnai beveik viską turi, trūksta tik bibliotekos“,- šypsosi G. Dapkevičienė. Bibliotekos direktorė ir kolektyvas, galvodami apie naują biblioteką, norėjo, kad pastatas būtų miesto centre, ant kelio, kad kiekvienas skaitytojas nepraeitų pro šalį, kad nepatingėtų užsukti knygos ar spaudos. Vyko dideli ginčai ir su inžinieriais, ir su valdžia dėl tinkamos vietos bibliotekai: meras norėjo biblioteką statyti ant ežero kranto, paskui svajota įkurti biblioteką parduotuvės IKI vietoje, bet kai buvo sudaryta sąmata, pasirodė per didelės investicijos komunikacijos įvedimui. Vėliau buvo nuspręsta modernizuoti kultūros centrą ir šalia pastatyti biblioteką. 2004 m. pradėta statyti biblioteka 2007 m. jau įsikūrė naujose patalpose. Nors vietos bibliotekoje sparčiai mažėja, jau sunkiai betelpa archyvai, bet direktorė džiaugiasi nauja biblioteka, vis pagalvodama, kad netrukus Elektrėnams vėl reikės bibliotekos, gal arčiau Abromiškių, nes miestas plečiasi.

Naujoje bibliotekoje

Įkūrus Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką, direktorei reikėjo suburti naują darbuotojų kolektyvą, rūpintis naujų skyrių steigimu, inventoriaus įsigijimu, papildomomis lėšomis, kurios atnaujintų ir papildytų esamą filialo dokumentų fondą, bei išspręsti daugybę organizacinių klausimų. Praėjus metams po Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos įkūrimo įdiegta LIBIS sistema, 2010 metais – RFID technologija paremta savitarnos (knygas galima grąžinti bet kuriuo paros metu) ir fondo patikros sistema. 2013 metais jau buvo renovuoti, išplėsti, modernizuoti, kompiuterizuoti visi bibliotekos filialai, kuriuose vartotojai aptarnaujami automatizuotai, įvairiems fondams parengta ir įgyvendinta daugiau kaip 60 projektų, kurių lėšomis tobulinta bibliotekinė veikla bei sukurta įvairių naujų paslaugų savivaldybės gyventojams. Bibliotekos direktorei vis dar tenka daug dirbti su įvairiom institucijom, aiškinti, kalbėti apie kultūrines problemas. „Gal ne veltui ir diplomas įteiktas, nes esu savivaldybėje viena iš aktyviausiai propaguojančių kultūros vertybes“, – šypsosi G. Dapkevičienė, kuriai 2014 m. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2013 m. geriausio respublikos bibliotekos vadovo vardas.

Bibliotekoje dirbant darniam kolektyvui čia vyksta įvairūs renginiai, organizuojamos akcijos, skaitymo konkursai, susitikimai su rašytojais, parodos.

Biblioteka bendradarbiauja su „Lietuvos energijos gamyba“, kuri ne tik paremia bibliotekos renginius, bet ir pakviečia į biblioteką žymius žmones: rašytojus, aktorius, sportininkus. „Anksčiau bet koks kultūrinis renginys buvo įvykis, kur visi važiuodavo autobusais. Dabar pats rašytojas atvažiuoja ir dar kokį aktorių ar muzikantą atsiveža“, – sako direktorė. Ir nors žmones šiais laikais daug sunkiau prisivilioti į bet kokį renginį, visi mieliau renkasi žiūrėti televizorių ar naršyti internete, tačiau Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas laukia kiekvieno lankytojo, dėl kiekvieno stengiasi ir linki, kad nepavargtų skaitytojų akys, nesumažėtų noras eiti į biblioteką.

Genė Dapkevičienė

gimė 1946 m. balandžio 3 d. Pastrėvio kaime, Elektrėnų savivaldybėje.

Išsilavinimas:

1953–1964 m. mokėsi Elektrėnų savivaldybės Vievio vidurinėje mokykloje,

1966–1968 m. Vilniaus kultūros-švietimo technikume įgijo bibliotekininko specialybę,

1971–1978 m. studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, įgijo filologo specialybę, suteikta dėstytojo kvalifikacija,

1979–2014 m. 15 kartų kėlė kvalifikaciją respublikiniame kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, 5 kartus – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės katedroje, 11 kartų – Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, 20 kartų – Vilniaus Apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.

Karjera:

1964–1976 m. Ausieniškių filialo vedėja,

1976 m.–1978 m. dirbo Elektrėnų miesto bibliotekos Vaikų skyriuje,

1978–2000 m. Elektrėnų miesto bibliotekos vedėja, nuo 2000 m. – Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.

PASIEKIMAI

Darbai:

Redagavo J. Vasilavičienės knygas „Vievio etnokultūrinės tradicijas“ (2006 m.), „Elektrėnų krašto kultūros paminklai. Lietuvos 1000-mečiui (2007 m.)“, „Elektrėnų bibliotekai – 45. Žymių datų kalendorius. (2012 m.)“, El. leidinį „Laiko vingiais. Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ (2009 m.), „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ (2012 m.)

Apdovanojimai:

2006 m. įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija ir diplomas „Už bibliotekos paslaugų modernizavimą“, 2007m.- Elektrėnų savivaldybės nominacija „Metų žmogus“, 2014 m. išrinkta geriausia 2013 m. bibliotekos vadove, įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomas ir premija, 2014 m.- Elektrėnų savivaldybės mero diplomas ir prizas „Geriausiai 2013 m. bibliotekos vadovei“.

Narystė organizacijose:

Nuo 2000 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė, nuo 2002 m. Lietuvos bibliotekininkų direktorių asociacijos narė, nuo 2013 m. Vilniaus apskrities bibliotekininkų asociacijos tarybos narė.

Apie šeimą:

Našlė. Turi dukrą Daivą, anūkę Simoną ir anūką Aimutį.

Su Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktore G. Dapkevičiene kalbėjosi Raminta Česnauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų