Geležinkelis – ne raketa, bet problemų pridaro

Julija Kirkilienė

Nauja geležinkelio trasa, ei­­sianti per savivaldybę, geriau nei šiuo metu skraidančios at­si­tiktinės karinės raketos, bet savivaldybės žmonėms vis tiek pri­darė nenumatytų rūpesčių. Vieniems gyventojams teks kraustytis iš namų, kitiems apsunkintos bus eismo sąlygos, tretiems teks pigiai parduoti žemes, ketvirtiems – bus pablogintos gyvenimo sąlygos… Tokių ir kitokių nežinomybių išsiaiškinti į Vievio kultūros centrą lapkričio 15 d. susirinko Vievio, Kazokiškių, Gilučių ir net Lentvario seniūnijų žmonės. O kas apie tokį susitikimą nežinojote, perskaitę straipsnį dar galite suskubti ieškoti informacijos ir atsakymų apie gyvenimo pokyčius tiesiant ir jau nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelio trasą Vilnius–Kaunas.

Problemos dėl elektroninio raštingumo

Prieš susitikimą kiekvienam gyventojui, kurio nuosavybė patenka į naujojo geležinkelio teritorijų planą, asmeniškai paštu buvo išsiųsti regist­ruoti laiškai.
Į susitikimą gausiai besirenkančius žmones kultūros centro fojė pasitiko komunikacijos specialistės, kurios asmeniškai konsultavo kiekvieną gyventoją, turintį klausimų. Tame asmeniniame konsultavime paaiškėjo, kad ne visi gyventojai gavo laiškus. Specialistės tikrino siuntų informaciją, kurioje matyti, kad laiškai buvo išsiųsti ir įteikti. Bet keletas žmonių sakė laiško negavę. Specialistė taip pat nuoširdžiai pagyvenusiems žmonėms rodė elektroninio pašto adresus, kuriais jie turėtų siųsti savo klausimus ar pasiūlymus, nors tie žmonės nei interneto, nei elektroninio pašto neturi. Specialistės patarinėjo žmonėms ieškoti vaikų ar anūkų pagalbos. Deja, labai dažnai tie vaikai ir anūkai gyvena ne Lietuvoje. Vis dėlto, jei mūsų skaitytojams reikia šiuo klausimu pagalbos, skambinti galima projekto vadovui Dainiui Mazėčiui, tel. Nr. 8-650-70892. Gyventojus taip pat konsultuoja savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė tel. Nr. +370 655 92 393, el. p. giedre.tomkeviciute@elektrenai.lt.

Bendri reikalai

Pilnoje salėje žmonių klausimų buvo ir bendrų, ir individualių. Kaip pastebėjo susitikimo dalyvė Audronė, viešinimo akciją projekto rengėjai parengė netinkamai: daugelis žmonių ne tik apie susitikimą informacijos nežinojo, bet ir sustikime net pasisakantiems žmonėms nebuvo skirta mikrofonų. Susitikime dalyvavę projektuotojų, Susisiekimo ministerijos ir geležinkelių atstovai, atrodo, nesuprato, kad ne kiekvienas gyventojas turi pats domėtis, kur ir kokius susitikimus planuo­ja organizuoti ministerijos. Patys projekto rengėjai aktyviai įrodinėjo, kad „Rail Baltica“ yra ypatingos svarbos valstybinės reikšmės projektas, o susitikimai organizuojami esą todėl, kad žmonėms neliktų neatsakytų klausimų. Projektuotojai teisinosi, kad jie negalintys žinoti kiekvieno privataus žemės sklypo poreikio, todėl ragino žmones aktyviai teikti pasiūlymus, kad nė vienos sodybos gyventojai neliktų be susisiekimo – tiek pėstieji, tiek ratuotieji. Šiame susitikime buvo pristatytos tik planuojamos teritorijos, reikalingos infrastruktūros sprendiniams. Detalūs sprendiniai bus pristatomi vėliau. Pagal šį planą savivaldybės teritorijoje planuojama išpirkti 27 vienetus statinių ir 600 ha žemės. Kompensacijos dydžiai, kuriuos nustatys nepriklausomi turto vertintojai, bus svarstomi kitame planavimo etape. Gyventojai, nesutinkantys su nustatyta išmoka, turi galimybę kreiptis į teismą.

Ką svarbu žinoti kiekvienam

Žmonėms, kurių turtas patenka į naujojo geležinkelio statybos zoną, svarbu žinoti, kad: jei dalis sklypo patenka į valstybės išperkamą zoną, o likęs sklypas pablogina gyvenimo ar veiklos sąlygas, savininkas turi teisę teikti pasiūlymą išpirkti visą jo nekilnojamą turtą, esantį toje zonoje. Bet pasiūlymus projektuotojams reikia siųsti iki sausio 3 dienos. Iki šios datos projektuotojai bus numatę geležinkelio linijos Vilnius–Kaunas trasą ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas. Svarbi žinia keliems gyventojams, gyvenantiems šalia Kaugonių ir Lazdėnų geležinkelių stočių. Jiems būtina konsultuotis apie galimybes kirsti geležinkelio linijas norint patekti į kitą vėžės pusę. Dėl Kaugonių stoties raštus reikalingoms instancijoms rašo Gilučių seniūnė Kristina Vitartė, bet Lazdėnų gyventojams reikėtų susirūpinti patiems. O tai gali atsitikti, kaip atsitiko prie Baltamiškio gyvenančiam Vladislovui. Dėl Paparčių viaduko ir Vievio geležinkelio pervažos remonto nuo lapkričio 28 dienos jam uždarytos visos galimybės įvažiuoti į tėvų sodybą. Seniems tėvams taip pat užkirsti keliai iš namų pajudėti.

Bendra informacija

Naująja geležinkelio linija planuojamas keleivinių traukinių grei­tis – 249 km/h, o kelionė iš Vilniaus į Kauną užtruks 34 minutes, krovininių traukinių – 129 km/h. Iš viso Vilniaus–Kauno trasai reikalinga 2815 ha žemės, iš jų valstybinės žemės – tik 129 ha. Projektuotojai teisinosi, kad valstybinės žemės likę daug kartų mažiau nei privačios.
Projektas pagal planą užbaig­tas turėtų būti 2026 metais. Bet vieviškiai nepraleido progos pa­šmaikštauti, kad vieno viaduko remontas vyks pusantrų metų, o tokį mega projektą tie patys užsakovai įvykdyti planuoja per dvejus metus. Iš viso į Vilniaus–Kauno trasą planuota buvo investuoti per 6 mlrd. eurų, o grąžos per 30 metų planuo­jama gauti 16 mlrd. eurų.
Užbaigus projekto pristaty­mą vieni ilgai konsultavosi dėl konkrečių geležinkelio atkarpų, o Audrius Gasiūnas gyventojus ragino dėl kiekvieno nepasitenkinimo kreiptis į teismus ir taip sustabdyti projektą, nes jis turintis patirties, kad bylas prieš valstybę galima laimėti. Bylas kaip laimėti, patarti galėtų gal tik teisininkai, bet kaip sulaukti per nustatytą laiką atsakymų į pateiktus paklausimus Susisiekimo ministerijai, klausimai liko be atsakymo.