Gražina Radzvilavičiūtė
Aplink Kazokiškes tvyrančio pūvančių atliekų kvapo turėtų nelikti po to, kai praėjusį penktadienį, birželio 4 d., buvo uždegtas deglas, kurį maitina sąvartyne išsiskiriančios dujos.
Tačiau nemalonus kvapas – bene menkiausia problema, kurią gali sukelti besiskiriančios dujos.
Sąvartyną užuodė net elektrėniečiai
Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno keliamos smarvės buvo baiminamasi nuo pat jo atidarymo. Ir ne veltui. Praėjus keleriems metams pūvančios atliekos pradėjo išskirti aplinkai kenksmingas dujas, tokias kaip metanas ir kiti angliavandeniliai.
Tačiau pastaraisiais metais dujų išsiskirdavo tiek, jog, priklausomai nuo vėjo krypties, nosį rietė vieviečiams, elektrėniečiams, autostrada pravažiuojantiems keliautojams.
Kad išspręstų šią problemą, šįmet Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) Kazokiškių sąvartyne įrengė 11 gręžinių, kuriuose surenkamos dujos. Nuo pat sąvartyno darbo pradžios buvo įrengta pasyvi dujų surinkimo sistema. Ne itin veiksmingas buvo ir brangus, vienintelis Lietuvoje šalto rūko generatorius, neutralizuojantis dujas.
Tačiau pastaraisiais metais dujų išsiskirdavo tiek, jog, priklausomai nuo vėjo krypties, nosį rietė vieviečiams, elektrėniečiams, autostrada pravažiuojantiems keliautojams.
Kad išspręstų šią problemą, šįmet Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) Kazokiškių sąvartyne įrengė 11 gręžinių, kuriuose surenkamos dujos. Nuo pat sąvartyno darbo pradžios buvo įrengta pasyvi dujų surinkimo sistema. Ne itin veiksmingas buvo ir brangus, vienintelis Lietuvoje šalto rūko generatorius, neutralizuojantis dujas.
Nemokamos biodujos
Aktyvios dujų surinkimo sistemos įrengti nuo pat pradžių nebuvo galima, nes, anot laikinai VAATC direktoriaus pareigas einančio Osvaldo Markevičiaus, tam, kad seniausiame atliekų sluoksnyje išsiskirtų pakankamas dujų kiekis, reikėjo laiko. Naujas dujų surinkimo sistemas reikės įrengti ir kiekviename aukštesniame sąvartyno sluoksnyje, kai tik ten ims skirtis dujos.
Praėjusį penktadienį uždegtas fakelas ugnies liežuvių susirinkusiems žurnalistams neparodė. Anot aplink besisukinėjančių specialistų, degimo temperatūra siekė 1000 laipsnių Celsijaus, tad ugnies ir nesimatė. Skaičiuojama, kad degle sudegs apie 150 – 170 kubinių metrų dujų per valandą. Net apie 56 proc. sąvartyne išsiskiriančių dujų sudaro metanas, todėl jos deginimui itin tinkamos. Kai dujų išsiskirs tiek, kad per valandą jų sudeginti išeitų dvigubai daugiau, jas galima bus panaudoti elektros gamybai.
Iš visų neigiamų sąvartyno aspektų, teigiamas yra bent nemokamos biodujos.
Praėjusį penktadienį uždegtas fakelas ugnies liežuvių susirinkusiems žurnalistams neparodė. Anot aplink besisukinėjančių specialistų, degimo temperatūra siekė 1000 laipsnių Celsijaus, tad ugnies ir nesimatė. Skaičiuojama, kad degle sudegs apie 150 – 170 kubinių metrų dujų per valandą. Net apie 56 proc. sąvartyne išsiskiriančių dujų sudaro metanas, todėl jos deginimui itin tinkamos. Kai dujų išsiskirs tiek, kad per valandą jų sudeginti išeitų dvigubai daugiau, jas galima bus panaudoti elektros gamybai.
Iš visų neigiamų sąvartyno aspektų, teigiamas yra bent nemokamos biodujos.
Būtinybė
L.e.p. VAATC direktorius O. Markevičius sakė, jog nemalonus kvapas turėtų gerokai sumažėti vos po kelių dujų deginimo fakele valandų. Tačiau smarvė – bene mažiausias rūpestis, kurį gali sukelti iš atliekų besiskiriančios degios biodujos.
Kaip „Moksle ir gyvenime“ rašo dr. Vladas Katinas, 5 – 15 proc. metano ir oro mišinys yra sprogus. Metanas gali kauptis netoli sąvartyno esančiose uždarose patalpose, o oksiduodamasis šis angliavandenilis sudaro dirvožemį ir atmosferą nuodijančius junginius, turinčius kancerogeninį poveikį – galinčius sukelti vėžį.
Todėl, kaip rašo dr. V. Katinas straipsnyje „Buitinės atliekos, ekologija, ekonomika“, dideli sąvartynai turi būti degazuojami – dujos surenkamos ir sudeginamos. Taigi surinkti ir deginti dujas yra ne prabanga, o būtinybė.
Kaip „Moksle ir gyvenime“ rašo dr. Vladas Katinas, 5 – 15 proc. metano ir oro mišinys yra sprogus. Metanas gali kauptis netoli sąvartyno esančiose uždarose patalpose, o oksiduodamasis šis angliavandenilis sudaro dirvožemį ir atmosferą nuodijančius junginius, turinčius kancerogeninį poveikį – galinčius sukelti vėžį.
Todėl, kaip rašo dr. V. Katinas straipsnyje „Buitinės atliekos, ekologija, ekonomika“, dideli sąvartynai turi būti degazuojami – dujos surenkamos ir sudeginamos. Taigi surinkti ir deginti dujas yra ne prabanga, o būtinybė.
Vėluoja
Nuo pat sąvartyno įsteigimo netoli Kazokiškių, buvo teigiama, kad jis bus modernus ir aplinkai nekenks. Tačiau specialus dengimo įrenginys, pluta padengiantis atliekas, kad jų nebenešiotų vėjas ir paukščiai, įsigytas tik pernai. Dvejus metus sąvartyne paukščiai buvo baidomi garsiakalbiais.
Reikia ilgai laukti, kol pažangūs atliekų tvarkymo metodai atkeliauja į didžiausią sąvartyną Lietuvoje. Todėl ir Kazokiškių sąvartynas garsėjo ne pažangiais atliekų tvarkymo būdais, o smarve.
O kol sąvartynas kels aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą, vietiniai politikai manipuliuos jais žadėdami sąvartyną, biodujas išskirsiantį dar ilgus metus, uždaryti, net jei tai neįmanoma.
Ketvirtadienį, birželio 10 d., Kazokiškių ir Alesninkų bendruomenes lankė LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Įdomu, kas kris į akis jai: pažanga tvarkant atliekas, ar įvairūs trūkumai, gadinantys gyvenimą apylinkių gyventojams?
Apie tai skaitykite kitame „Elektrėnų kronikos“ numeryje.
Reikia ilgai laukti, kol pažangūs atliekų tvarkymo metodai atkeliauja į didžiausią sąvartyną Lietuvoje. Todėl ir Kazokiškių sąvartynas garsėjo ne pažangiais atliekų tvarkymo būdais, o smarve.
O kol sąvartynas kels aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą, vietiniai politikai manipuliuos jais žadėdami sąvartyną, biodujas išskirsiantį dar ilgus metus, uždaryti, net jei tai neįmanoma.
Ketvirtadienį, birželio 10 d., Kazokiškių ir Alesninkų bendruomenes lankė LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Įdomu, kas kris į akis jai: pažanga tvarkant atliekas, ar įvairūs trūkumai, gadinantys gyvenimą apylinkių gyventojams?
Apie tai skaitykite kitame „Elektrėnų kronikos“ numeryje.