Europos Parlamentas iš arti

Europos Parlamentas iš arti

Julija Kirkilienė

Trečią kadenciją Europos­ Parlamente dirbanti Vilija Blin­kevičiūtė, kaip visada, yra pilna energijos ir idėjų. Išgirdusi lietuviškai Parlamento koridoriuose kalbančias žurnalistes pati jas užkalbino, nepagailėjo brangaus lai­ko pokalbiui apie Europą ir Lietuvą. Juk jos visur pilna: Europos Parlamente – Užimtumo ir so­cialinių reikalų komiteto pirmoji vicepirmininkė, dirba Moterų teisių ir lyčių lygybės bei Kultū­ros ir švietimo komitetuose, o gegužės mėnesio pabaigoje buvo išrinkta Lietuvos socialdemokratų parti­jos pirmininke. Per 125 metų LSDP istoriją šios pareigos pirmą kartą patikėtos moteriai.

Kokios valstybės žmonės nori
Pirmiausia kalba pasisuko ne apie Europos Parlamentą, o apie Lietuvos šiokiadienius. Lietuvos socialdemokratų partija per tą mėnesį nuo naujosios pirmininkės išrinkimo reitingo lentelėse staigiai šoktelėjo į viršų. Pasak V. Blin­kevičiūtės, tai todėl, kad žmonės vertina situaciją Lietuvoje, o ji nėra gera. Valdančioji Seimo dauguma šoka pagal

Vilija Blinkevičiūtė

mažumą Seime turinčios­ Laisvės partijos įgeidžius jautriais žmonėms klausimais, neieškodama sutarimo, kompromisų nei Seime, nei visuomenėje, o rimtos šalį valdančios partijos taip neturėtų elgtis. Nuo liepos 1 d. pakilo dujų ir elektros kainos, o kartu pakilo kainos ir visų vartojamų prekių. „Pažiūrėkite, koks Vyriausybės atsakas į tai? Jokių pasiūlymų žmonėms, gyvenantiems nuo algos iki algos ar nuo pensijos iki pensijos. Nekalbama apie pajamų minimumo apmokestinimo padidinimą, apie pridėtinės vertės mokesčių maisto produktams sumažinimą. Socialdemokratų partija ­Seime dirba opozicijoje ir jos misija yra rodyti, ką valdžia daro ne taip. Lietuva neturi būti ta valstybe, kurioje gyventi gera būtų tik didelius pelnus uždirbantiems žmonėms. ­Tokios valstybės niekas nenori“,- kalba europarlamentarė.
Politikė kalbėjo apie artėjančius savivaldos rinkimus ir išsakė so­cialdemokratų poziciją, kad merai būtų renkami tiesiogiai ir išlik­tų, kaip yra dabar, tarybos vadovai. Pataisymus galima įtraukti tik dėl tiesioginės mero atsakomybės. Savo nuomonę europarlamentarė turi ir apie „Šeimos maršą“. Pasak jos, žmonės į gatves išeina tada, kai valstybėje yra kažkas negerai. O mūsų valstybėje šeimos yra pamirštos. Demografinė padėtis tragiška: emigracija didėja, gimstamumas mažėja. Išmokos gimus vaikui ne­indeksuojamos jau daugelį metų, nors kainos kyla. Mažos mokyklos naikinamos, o atidaromos elitinės. Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai tų elitinių mokyklų lankyti ­negali – neturi už ką susimokėti. „Lietuva švietimui skiria gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o pagal švietimui skiriamus pinigus mūsų šalis stipriai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo Latvijos“,- nerimu dalijosi politikė.
Pandeminis laikotarpis išvargino šeimas, o vasaros stovykloms Vyriausybė tinkamo dėmesio nerodo – viskas palikta savivaldai. Politikė dalijosi patirtimi, kai pandemijos laikotarpiu Belgijoje įvestos buvo komendanto valandos, uždaryti prekybos centrai, maitinimo įstaigos, bet mokyklų neuždarė. Belgijoje švietimas yra prioritetas. Kalbėdama apie mūsų šalies šeimų problemas, politikė šluostėsi ašaras ir sakė tikinti, kad žmonės per kitus rinkimus patikės kairiąja politine jėga – Socialdemokratų partija, kuriai tektų sunki užduotis – investuoti į žmones.

Rašytiniai paaiškinimai
Liepos 5–8 dienos Europos Parlamento sesijoje V. Blinkevičiūtė savo balsu pritarė trims svarbiems svarstytiems klausimams: Bendrajai Sąjungos aplinkosaugos veiksmų ­programai iki 2030 m., Naujai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvei, Europos vaistų agentūrai.
„Balsavau už šį (Europos vaistų agentūra (A9-0216/2021 – Nicolás González Casares) 08-07-2021) pranešimą. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad būtina stip­rinti bendros sveikatos koncepcijos įgyvendinimą ES ieškiant geresnių rezultatų visuomenės sveikatos srityje. Nei ES, nei valstybės narės nebuvo pasirengusios reaguoti į tokio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Veiksmų ėmėsi Komisija ir Europos vaistų agentūra, kurdamos būtinas struktūras, kad valstybės narės geriau ir labiau koordinuotai reaguotų į pandemiją. Šiuo reglamentu siekiama atsižvelgti į įgytą patirtį, poreikį ES sukurti tinkamą institucinę sistemą, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas be improvizacijų, turint aiškius įgaliojimus, ir suteikti teisinį pagrindą aktyvesniam ES institucijų vaidmeniui. Reglamentas siejasi kovos su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai mechanizmu ir didesniais Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kaip pagrindinių to mechanizmo ramsčių, įgaliojimais, stiprinant koordinavimą ir jų sinergiją. Reikia daugiau Europos veiksmų sveikatos srityje, kuriant sveikatos sąjungą. Europa turi turėti ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo struktūrą, kuri apimtų nustatytą institucinę struktūrą, į kurią įeitų vaistų ir medicinos priemonių iniciatyvinės grupės ir darbo grupė. Taip pat apimtų vaistų tiekimo grandinės stebėsenos ir kontrolės sistemą ir įvairių subjektų pareigas, ypatingos svarbos vaistų ir medicinos priemonių sąrašų sudarymą ir bendrą vaistų stygiaus apibrėžtį“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų