Vilija Dobrovolskienė
Albina Sidaravičienė
Elektrėnų krašto muziejus rugsėjo 25 d. pakvietė į Onos Rasutės Šakienės knygos „Elektrėnų krašto dvarai“ pristatymą Abromiškių dvaro sodybos svirne. Visus susirinkusius pirmiausia pasveikino Elektrėnų krašto muziejaus direktorius Tomas Petrauskas, kuris pasidžiaugė, kad muziejaus draugė etnologė Onutė sutiko čia pristatyti savo naująją knygą „Elektrėnų krašto dvarai“, kuri jau susilaukė didelio pasisekimo. Prigužėjo pilna salė žmonių, besidominčių savo krašto istorija, Onutės knyga, pasakojančia apie pažįstamas vietas.
Autorė susirinkusiems atskleidė, kodėl gimė knyga. Kažkada vienas garbingas Elektrėnų žmogus pasakęs, kad čia, toje vietoje, kur buvo statoma elektrinė ir miestas, nieko nebuvę: nebuvę elektros, nebuvę technikos. Tas NIEKO, matyt, ypač sujaudino šiuose kraštuose užaugusią Onutę, kad ji visa savo kūryba įrodo, jog šis kraštas buvo turtingas ir čia buvo (ir yra) visko: gyveno ir tebegyvena žmonės, stūkso piliakalniai, apipinti legendomis, tebeskamba senosios dainos, buvo dvarų ir palivarkų. Vieni iš jų nugrimzdo praeitin (pvz., Dembinos), kiti (pvz., Abromiškių) atgimsta ir jau kviečia lankytojus. Etnologė Ona Rasutė papasakojo, kad šią knygą sudarė, remdamasi įvairia medžiaga, kuri nurodyta knygos pradžioje. Tai labai nedaug tyrinėta sritis, kadangi daug dvarų neišliko iki mūsų dienų, kai kur yra tik pavieniai pastatėliai, pamatai, akmenys. Apie buvusius dvarus prisimenantys žmonės jau beveik išėję Anapilin, tad galima remtis tik senesniais pasakojimais. Knygoje pasakojama net apie 26 mūsų krašto dvarus, dvarelius: Abromiškių, Dembinos, Žebertonių, Raistinės, Perkūnakiemio, Anykštos totorišką, Ausieniškių, Gabriliavos, Kietaviškių, Šuolių, Obenių, Mijaugonių, Mantigailiškių, Žikaronių, Beižionių, Semeliškių, Daugirdiškių,Vievio, Panerių, Kazokiškių, Grabijolų, Aleksandriškių, Zabarijos, Strėvininkų, Nabaraučiznos. Paminėta Geibonių dvarvietė ir 6 palivarkai. Autorė nurodo dvarų savininkus, paveldėtojus, kartais net statytojus. Daug dėmesio renginyje buvo skirta Abromiškių dvarui, kuris dabar jau renovuotas. Pasak O. Šakienės, dvaras visą laiką tarnavo žmonėms, nes čia buvo ir kolūkio raštinė, ir med. punktas, ir ligoninė, kurios gimdymo skyriuje gimė Abromiškių apylinkių, Vievio, Pakalniškių gyventojų. Paklausus, kas iš salėje esančių gimė Abromiškių dvare, pakilo daug rankų, o kai kas pasidalijo prisiminimais apie senąjį dvarą, apylinkes, kitų dvarų likimus. Autorė akcentavo, kad „dvarų bajorai tapo pagrindiniai kultūros vertybių kūrėjai ir puoselėtojai“, kurie kaupė knygų rinkinius, domėjosi muzika. Knygų skaitymas ir grojimas buvo tapęs gero tono ženklu. Šios minys apie dvarus labai įtaigiai skambėjo dvaro svirne, kurio aplinka tarsi mena anuos garbingus dvarų laikus. Tą praeities dvelksmą skleidė renginio dalyviams „Ginėjos“ giedamos sutartinės. Autorę sveikino savivaldybės atstovai, bibliotekų darbuotojai, draugai, artimieji. Naujos knygos pristatymas tapo švente žmonėms, mylintiems savo kraštą ir norintiems prisiminti jo praeitį.