Jūratė Koreivaitė, Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriaus medicinos psichologė. Abromiškių reabilitacijos ligoninės nuotrauka.
Julija Kirkilienė
Elektrėnų savivaldybėje, turinčioje apie 26 tūkst. gyventojų, veikia net 5 asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Elektrėnų ligoninė ir Savivaldybės sveikatos centras, jungiantis pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, turinti Vaikų skyrių, ir dar dvi privačios klinikos – „Solvimeda“ ir „Meliva“. Savivaldybėje gausu medicinos įstaigų, veikia net 10 privačių odontologijos kabinetų, o gydytojų ir slaugytojų trūksta, todėl savivaldybės taryba, norėdama sumažinti medikų trūkumą, vykdo projektą medicinos priežiūros specialistams pritraukti. Pasiguosti gal galima tik tuo, kad Elektrėnai, įsikūrę tarp Vilniaus ir Kauno, lengviau gali pritraukti atvažiuojančių specialistų.
Projektas specialistų pritraukimui
Trūkstamų specialybių gydytojų ir slaugytojų sąrašas, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) pateiktą poreikį ir sudarytos Darbo grupės teikimą, kasmet patvirtinamas mero potvarkiu.
Numatytos šios specialistų skatinimo priemonės, nepriklausomai nuo jų faktinės gyvenamosios vietos: iki 6000 eurų kasmetinė išmoka gydytojui pirmus 3 arba 5 metus (pasirinktinai); iki 3000 eurų kasmetinė išmoka slaugytojui pirmus 3 arba 5 metus (pasirinktinai).
Skatinimo priemonę gaunantis gydytojas ar slaugytojas įsipareigoja įstaigoje dirbti ne trumpiau kaip 3 (arba 5) metus. Atvažiuojantiems specialistams iš dalies kompensuojamos kelionės išlaidos.
Savivaldybės administracija taip pat įgyvendina projektą „Sveikatos priežiūros specialistų rengimas, pritraukimas Elektrėnų savivaldybėje“. Šis Projektas apima investicijas į sveikatos priežiūros specialistų rengimą, siekiant pritraukti sveikatos priežiūros specialistus darbui Elektrėnų ASPĮ. Projekto lėšomis finansuojama gydytojų rezidentų ir bendrosios ar išplėstinės praktikos slaugytojų studijų kaina. Studentas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turės įsipareigoti dirbti ne trumpiau nei dvejus metus. Projekte gali dalyvauti jau besimokantys, studijuojantys asmenys ar studijas baigę asmenys (studijos turi būti baigtos ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d.), tokiu atveju būtų grąžinamos jau sumokėtos įmokos ir (ar) finansuojamos likusios įmokos. Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas ir vyriausioji slaugos administratorė Daiva Čižienė šiais metais dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rezidentūros dienoje, kur susitiko su būsimaisiais gydytojais rezidentais ir studentais, bendravo su kolegomis iš įvairių regioninių ligoninių. „Elektrėnų ligoninė drauge su Elektrėnų savivaldybe kviečia gydytojus rezidentus pasinaudoti galimybe gauti finansavimą rezidentūros studijoms. „Siūlome finansinę paramą – apmokėsime studijų kainą ir suteiksime garantuotą darbo vietą po studijų“, – sako dr. Ž. Martinėnas. Elektrėnų ligoninė finansavimą siūlo vidaus ligų, vaikų ligų, anesteziologui-reanimatologui, endokrinologui, ginekologui, neurologui, reabilitologui arba skubios medicinos pagalbos gydytojui rezidentui. Kaip redakciją informavo Socialinės paramos skyriaus sveikatos reikalų koordinatorė Virginija Liepinytė-Medeikė, pagal projektą savivaldybėje pavyko sudaryti 9 sutartis su bendrosios praktikos slaugytojais, kurie po studijų baigimo ne mažiau kaip 2 metus dirbs sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria pasirašė sutartį. Vienas slaugytojas jau dirba. Deja, su gydytojais rezidentais iki šiol sutarčių nepasirašyta.
Įstaigų vilionės
Specialistus pritraukti kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turi ir savo vilionių, dauguma jų – gerų darbo sąlygų pasiūlymas, draugiškas kolektyvas. Pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė savo socialiniuose tinkluose turi rubriką „Susipažink su reabilitacijos komanda iš arčiau“. Vienoje iš rubrikų rašoma: „Šį kartą pristatome Jūratę Koreivaitę – Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje dirbančią medicinos psichologę. Jūratė kasdien dirba su vaikais ir jų šeimomis, padėdama geriau suprasti emocinius išgyvenimus ir stiprinti tarpusavio ryšį.
„Dirbdama Abromiškių reabilitacijos ligoninėje turiu ypatingą galimybę būti kartu su vaikais ir jų šeimomis vienuose svarbiausių jų gyvenimo etapų. Man šis darbas yra labai prasmingas, nes kiekvienas, net ir mažas vaiko žingsnis pirmyn, gali atnešti jam daugiau pasitikėjimo savimi, savarankiškumo ir džiaugsmo kasdienybėje. Labai vertinu ir artimą ryšį su tėvais – dirbdami kartu galime geriau suprasti vaiką, stiprinti tarpusavio ryšį ir kartu ieškoti kelių, kurie padėtų šioje unikalioje kelionėje“, – dalijasi Jūratė. Jos požiūris primena, kad reabilitacijoje svarbus ne tik fizinis stiprėjimas, bet ir emocinis palaikymas, saugumo jausmas bei pasitikėjimu grįstas ryšys.
Džiaugiamės, kad Jūratė yra mūsų komandos dalis!
(www.abromiskes.lt inf.).
Elektrėnų ligoninė džiaugiasi į savo kolektyvą sugrąžinusi vaikų gydytoją Romą Sugintą. Elektrėnų ligoninės internetinėje svetainėje rašoma: „Savaitė Elektrėnų ligoninėje: skubi vaikų gydytojo pagalba suteikta šešiolikai pacientų. „Kad jūs žinotumėt, kaip mes laukėme šio gydytojo sugrįžimo“, – sako į Elektrėnų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių sūnų atlydėjusi elektrėniškė Rasa. Mokykloje sunegalavusį berniuką apžiūrėjo vaikų ligų gydytojas Romas Sugintas – patyręs specialistas šiltai, pajuokaudamas bendravo su pacientu ir jo mama. Nuo kovo 16 d. Elektrėnų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ne trumpiau nei 12 val. per dieną teikiamos vaikų ligų gydytojo ir (ar) skubiosios medicinos gydytojo paslaugos vaikams nuo 1 metų.
Per savaitę – kovo 16–22 dienomis ligoninės priėmime pas vaikų ligų gydytoją apsilankė 16 vaikų. Visi jie Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Iš viso ligoninėje per septynias paras įvairių specialybių gydytojų pagalba buvo suteikta 33 nepilnamečiams. Daugiausiai nepilnamečių pacientų priėmė gydytojas Romas Sugintas, darbo dienomis budintis iki 16 val. Daugiausiai kreipimųsi užregistruota 9–11 val. ryto. Jauniausiam pacientui buvo 1,5 metų, o vyriausiam – 15 metų. Vaikai skundėsi karščiavimu, pilvo skausmais, akių ir ausų uždegimu. Visiems besikreipusiems nepilnamečiams buvo ištirtas kraujas, kai kuriems jų – atlikti rentgeno tyrimai. Du nepilnamečiai buvo palikti keturioms valandoms ligoninėje stebėti: vienas dėl dehidratacijos, kitas dėl gastroenterito ir kolito.
Vienas mažasis pacientas dėl pilvo skausmų išsiųstas konsultuotis į ligoninę Vilniuje. Vaikų ligų gydytojo pagalbos reikėjo ir trims jaunesnio mokyklinio amžiaus vienos šeimos vaikams. Jiems diagnozuotas ūmus tonzilitas ir besiformuojantis plaučių uždegimas“.
Privačios klinikos taip pat su gyventojais dalinasi informacija apie kokybiškai teikiamas paslaugas.
Linkime sveikatos
Apie dirbančių medicinos įstaigose darbuotojų skaičių bendros statistikos neradome, bet redakcijos paskaičiavimu, kartu su odontologijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, su aptarnaujančiu personalu, gydytojais, slaugytojais, kineziterapeutais, ergoterapeutais, masažuotojais ir pan., tikėtina, dirba apie 600 darbuotojų. Iš jų: apie 115 gydytojų, apie 130 slaugytojų. Kiti darbuotojai priskiriami kitam ASP teikiančiam ir aptarnaujančiam personalui.
Medicinos darbuotojo diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Balandžio 27–oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, kurios nariais tapo daktaras Jonas Basanavičius, inžinierius profesorius Steponas Kairys ir kunigas Justinas Staugaitis. Vėliau į jos veiklą įsitraukė iš Rusijos sugrįžęs daktaras Jurgis Alekna, paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktoriumi. Šią dieną rengiami medikų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi. Skaitytojų vardu su profesine diena sveikiname visus savivaldybėje dirbančius medicinos darbuotojus, dėkojame jiems už pagalbą ir linkime sveikatos.