Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, epilepsija serga apie 50 milijonų žmonių visame pasaulyje. Nors tai pakankamai dažna liga, visuomenėje vis dar egzistuoja nemažai su ja susijusių klaidingų įsitikinimų. Deja, tačiau tai gali prisidėti prie neigiamos reakcijos į epilepsija sergančius žmones ir jų diskriminacijos. Dėl šios priežasties nusprendėme paneigti dažniausius mitus apie šią ligą ir atskleisti tikrąją tiesą.
Epilepsija yra nekontroliuojama
Sergant epilepsija ir vartojant vaistus, kuriuos skyrė prižiūrintis neurologas, ligą galima labai gerai kontroliuoti ir epilepsiniai priepuoliai nesikartoja. Labai geras ženklas, jei priepuoliai nesikartoja penkerius metus ir specialisto sprendimu galima koreguoti gydymą, mažinant medikamentų kiekį iki minimumo.
Sergate epilepsija, o gal šis sutrikimas kamuoja jums artimą žmogų? Reikalingas patikimas neurologas Kaune arba Vilniuje? Spustelėję ant pateiktos nuorodos galite lengvai išsirinkti norimą specialistą ir užsiregistruoti vizitui pas jį privačioje klinikoje.
Visi sergantieji praranda sąmonę ir patiria traukulius
Labiausiai žinomi toniniai-kloniniai epilepsijos priepuoliai, kurių metu žmogus krenta ant žemės ir pradeda drebėti. Tačiau tai tik vienas iš daugiau nei 40 skirtingų priepuolių tipų. Kai kurie iš jų apima greitus raumenų trūkčiojimus, trumpą sąmonės praradimą, sumišimą ar dezorientaciją. Taigi ne visi epilepsija sergantys žmonės praranda sąmonę ir patiria traukulius.
Epilepsija yra psichikos liga
Epilepsija nėra psichikos liga. Tai lėtinis neurologinio pobūdžio sutrikimas. Priepuolio metu žmogus gali leisti neįprastus garsus, tarti keistus žodžius ir (arba) keistai elgtis. Tačiau tai nereiškia, kad jis turi proto negalią. Dauguma epilepsija sergančių žmonių neturi pažinimo ar psichologinių problemų.
Asmens gebėjimą mokytis gali paveikti ligos priepuolių dažnis ir stiprumas. Apskritai epilepsija sergantis žmogus turi tokį patį intelektą kaip ir ja nesergantis žmogus. Dažniausiai psichologinės problemos yra susijusios tik su sunkia ir nekontroliuojama ligos forma.
Priepuolio metu žmogus gali praryti savo liežuvį
Fiziškai neįmanoma nuryti savo liežuvio. Turėdami klaidingą įsitikinimą, kai kurie galvoja, kad siekiant apsaugoti priepuolio ištiktą žmogų nuo užspringimo, reikia jam į burną ką nors įsprausti. Tačiau to daryti jokiu būdu negalima, nes atsiranda rizika tik dar labiau pakenkti.
Priepuolio metu žmogus nekontroliuoja savo raumenų judesių, todėl gali sukąsti į burną įspraustą daiktą ir išsilaužti dantis arba susižaloti burną ar žandikaulį. Vietoj to priepuolio ištiktą žmogų reikėtų švelniai paversti ant šono, pakišti jam po galva ką nors minkšto ir palaukti šalia, kol šis taps sąmoningas. Įprastai traukuliai ilgiausiai tęsiasi dvi minutes. Jei priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes, būtina kviesti greitąją pagalbą.
Tai tik dalis su epilepsija susijusių mitų, kuriais neverta tikėti. Labai svarbu suvokti, kad ja sergantys žmonės nėra kitokie ir neturėtų būti diskriminuojami. Geriausia, ką galime padaryti, tai suprasti šią ligą ir žinoti, kaip tinkamai suteikti pagalbą, kai jos reikia.
Apmokėtas turinys