Šiais mokslo metais labiausiai padirbėję mokiniai, lydimi kelių mokytojų ir pavaduotojų E. Maščinskaitės bei L. Ališauskienės, birželio 11 dieną (penktadienį) autobusu vyko į pažintinę kelionę po Panemunę ir Pamario kraštą.
Vingiuotas kelias, prasidedantis Kauno prieigose, vedė pro vaizdingas Nemuno pakrantes, šimtmečius menančias pilis, prašmatnius dvarelius ir santūrią ramybę saugančius parkus. Kelionę ypatinga darė ne tik puikiai parinktas maršrutas, bet ir galimybė mokiniams pabūti gidais: iš anksto pasiruošę, prisirinkę informacijos, jie pasakojo bendraamžiams apie ekskursijoje aplankytas vietas.
Aplankius pirmąjį maršruto objektą, moksleivis K. Bartusevičius pateikė informacijos, kad nuo 1615 m. minimam Raudondvario dvarui pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė, o nuo XIX a. pr. dvarą valdė grafai Tiškevičiai, kurie pastatė bažnyčią ir kleboniją, restauravo rūmus, įkūrė parką, pastatė oranžeriją, sodininko namus, ištaigingai sutvarkė arklides. Moksleivė E. Šustavičiūtė supažindino su Veliuona ir Veliuonos dvaro rūmais, pateikė įdomių faktų apie šias vietas. Pasak padavimų, 1341 m. kovose prieš kryžiuočius Veliuonoje žuvo Lietuvos Didysis kunigaikštis, Vilniaus įkūrėjas Gediminas. O ir pats Veliuonos pavadinimas siejamas su Vilniumi: abu vardai kilę iš tos pačios šaknies ir įkūnija šventas mitologines protėvių vėlių globojamas vietas.
Daug susidomėjimo sulaukė I. Petravičiaus pasakojimas apie Raudonės pilį. Pasak legendų, Raudonės dvaro parke auga sena pušis, ant kurios šakų dvarininkai baudžiauninkus kardavo, o prie parke augančios liepos juos rišdavo ir plakdavo. Vykdami Pagėgių link ekskursijos dalyviai užsuko prie 32 m aukščio, 5 m liemens, 18 kamienų Raganų eglės. S. Kazakevičiūtė priminė žmonių pasakojimus apie tai, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo, ir dabar vienu įspūdingiausių medžių Lietuvoje vadinama dėl neįprastos formos.
O Rusnėje K. Bartusevičius papasakojo apie šio miestelio įdomesnius architektūros ir technikos paminklus: senuosius žvejų kaimus, žvejo laukininko etnografinę sodybą – muziejų, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, katalikų koplyčią. Rusnėje ekskursijos dalyviai užsuko į K. Banio etnografinę sodybą, kur pasivaišino svetingo sodybos šeimininko virta žuviene. Po to maršrutas tęsėsi į Ventės Ragą, kur elektrėniečius pasitiko įspūdingas Ventės Rago švyturys, Ornitologijos stotis – muziejus. O atvykus į Švėkšną moksleivė L. Tomkevičiūtė papasakojo apie tai, kad ši gyvenvietė aprašyta dar 1509 m., o 1732 m. šį miestelį nusiaubė didelis gaisras, kurio metu visiškai sudegė pirmoji medinė bažnyčia. Apie neogotikinio stiliaus, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano Švėkšnos bažnyčią daugiau informacijos pateikė A. Kareiva. Apžiūrėjus šį objektą vykome namų link.
Kelionė po Panemunę ir Pamario kraštą truko visą dieną, o įspūdžiai, tikėkimės, bus gera beprasidedančios vasaros nuotykių pradžia. Už tai nuoširdžiai dėkojame VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro administracijai.
Aplankius pirmąjį maršruto objektą, moksleivis K. Bartusevičius pateikė informacijos, kad nuo 1615 m. minimam Raudondvario dvarui pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė, o nuo XIX a. pr. dvarą valdė grafai Tiškevičiai, kurie pastatė bažnyčią ir kleboniją, restauravo rūmus, įkūrė parką, pastatė oranžeriją, sodininko namus, ištaigingai sutvarkė arklides. Moksleivė E. Šustavičiūtė supažindino su Veliuona ir Veliuonos dvaro rūmais, pateikė įdomių faktų apie šias vietas. Pasak padavimų, 1341 m. kovose prieš kryžiuočius Veliuonoje žuvo Lietuvos Didysis kunigaikštis, Vilniaus įkūrėjas Gediminas. O ir pats Veliuonos pavadinimas siejamas su Vilniumi: abu vardai kilę iš tos pačios šaknies ir įkūnija šventas mitologines protėvių vėlių globojamas vietas.
Daug susidomėjimo sulaukė I. Petravičiaus pasakojimas apie Raudonės pilį. Pasak legendų, Raudonės dvaro parke auga sena pušis, ant kurios šakų dvarininkai baudžiauninkus kardavo, o prie parke augančios liepos juos rišdavo ir plakdavo. Vykdami Pagėgių link ekskursijos dalyviai užsuko prie 32 m aukščio, 5 m liemens, 18 kamienų Raganų eglės. S. Kazakevičiūtė priminė žmonių pasakojimus apie tai, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo, ir dabar vienu įspūdingiausių medžių Lietuvoje vadinama dėl neįprastos formos.
O Rusnėje K. Bartusevičius papasakojo apie šio miestelio įdomesnius architektūros ir technikos paminklus: senuosius žvejų kaimus, žvejo laukininko etnografinę sodybą – muziejų, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, katalikų koplyčią. Rusnėje ekskursijos dalyviai užsuko į K. Banio etnografinę sodybą, kur pasivaišino svetingo sodybos šeimininko virta žuviene. Po to maršrutas tęsėsi į Ventės Ragą, kur elektrėniečius pasitiko įspūdingas Ventės Rago švyturys, Ornitologijos stotis – muziejus. O atvykus į Švėkšną moksleivė L. Tomkevičiūtė papasakojo apie tai, kad ši gyvenvietė aprašyta dar 1509 m., o 1732 m. šį miestelį nusiaubė didelis gaisras, kurio metu visiškai sudegė pirmoji medinė bažnyčia. Apie neogotikinio stiliaus, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano Švėkšnos bažnyčią daugiau informacijos pateikė A. Kareiva. Apžiūrėjus šį objektą vykome namų link.
Kelionė po Panemunę ir Pamario kraštą truko visą dieną, o įspūdžiai, tikėkimės, bus gera beprasidedančios vasaros nuotykių pradžia. Už tai nuoširdžiai dėkojame VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro administracijai.
Ekskursijos dalyviai – moksleiviai