Adriana Paukštaitė
VU komunikacijos fakulteto
studentė praktikantė
Rugpjūčio 31-osios vakaras, 16 valanda. Į jaukų miesto kampelį, prie pat vaizdingųjų Elektrėnų marių, visus susirinkusius netikėtai pasitinka lietus, tačiau Elektrėnų gyventojai susispaudžia arčiau ir toliau stebi besiruošiančius artistus.
Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis – tai ne tik muzika, bet ir tikra šventė, kurioje susilieja įvairios kultūros, emocijos ir žmonių istorijos. Šiais metais festivalis vyko rugpjūčio 30–31 dienomis Elektrėnų amfiteatre, kuris buvo papuoštas spalvingomis šviesomis ir dekoracijomis, stengiantis sukurti ypatingą atmosferą.
Festivalis – atviras kiekvieno širdžiai
„Visas procesas labai šauniai praėjo. Kaip visuomet, šis renginys sutraukia būtent tokios muzikos mėgėjus. Labai smagu, kad ateina žmonės, ypač su mažais vaikais, kurie gali užsiiminėti savo mėgiama veikla, tiesiog žaisti, tačiau skambant tokiai gyvai muzikai. Festivalio idėja – nebandyti primesti kažkokio žanro, o tiesiog nesutrukdyti mėgiamai veiklai“, – atviravo renginio organizatorius Remigijus Suslavičius.
Festivalį pradėjo Vievio džiazo orkestras, sukeldamas tikrą džiaugsmingos energijos proveržį. Jų pasirodymas buvo tarsi spalvingas fejerverkas, kiekvienas bemolis persipynęs su diezu buvo pripildytas meilės ir atsidavimo muzikai. Orkestras, vilkėdamas puošnius drabužius, spindinčiomis akimis žvelgė į savo žiūrovus.
Aplink sceną susirinkusi minia buvo tarsi banguojanti jūra, kurioje vaikai šoko pačiame centre, nepaisydami lietaus lašų, varvančių iš dangaus. Kiekvienas išgirstas kūrinys buvo tarsi muzikinė kelionė, vedanti klausytojus per įvairias emocijas ir nuotaikas. Orkestro nariai, sujungę savo talentus, sukūrė nepakartojamą atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo pajusti muzikos magiją.
„Nuotaikos labai geros. Tikrai daug stengėmės, daug repetavom, aišku, dėl streso darėme klaidų, tačiau su visais šitaip, bet mes padarėm ganėtinai gerą šou“, – po pasirodymo džiaugėsi saksofonistas Renaldas.
„Mano nuotaika tai kiek skirtinga, tikrai neblogai skamba, pačiam patiko, čia ta teigiama dalis. Neigiama dalis, kad aš dažniausiai nepatenkintas savo darbu, galėjo būti geriau, tačiau tai, kad pats Vievio orkestras sugebėjo tai padaryti, tikrai labai šaunu“, – su šypsena veide atviravo Pavelas.
Kiekvienas pasirodymas – atskira kelionė
Po Vievio džiazo orkestro pasirodymo scenoje pasirodė „Cseh Peter Trio“ iš Vengrijos, sužavėję publiką savo virtuoziškumu ir improvizacijomis. Jų muzika buvo tarsi kelionė per įvairias džiazo epochas, nuo klasikinio džiazo iki modernių interpretacijų.
Styginiai instrumentai – gitara ir violončelė – puikiai derėjo tarpusavyje, nors iš pirmo žvilgsnio toks derinys gali pasirodyti netikėtas. Būgnai subtiliai užpildė mažus tarpus, suteikdami muzikai dar daugiau skonio. Užsimerkęs galėjai aplankyti kiekvieną pasaulio kampelį arba kaip tik atsirasti restoranėlyje, esančiame už kampo.
„Pasirodymas buvo puikus, labai puikus. Man labai patinka miesto atmosfera, mums buvo garbė groti čia. Viskas čia taip gražu. Pirma kelionė į Lietuvą, mes puikiai praleidome laiką čia, manau, kad tikrai pasisekė“, – ką tik nulipęs nuo scenos komentavo lyderis Cseh.
Kiekvienas kūrinys buvo atliktas su didžiule aistra ir precizija, o publika negalėjo sulaikyti susižavėjimo šūksnių. Trio sukūrė nepakartojamą atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo pajusti džiazo magiją.
„Pirmą kartą čia dalyvauju ir esu nustebinta, koks kokybiškas, malonus, estetiškas, muzikos atžvilgiu festivalis. Ir patys Elektrėnai turi labai šiltus žmones, tokius stiliovus. Pati esu iš Vilniaus ir atvykom sudalyvauti kaip prekybininkai, prisijungėm netikėtai, paskutinę minutę, bet nesigailiu, labai džiaugiuosi ir tikrai parekomenduosiu draugams, kad kitais metais atvyktų“, – su šypsena veide sakė Karolina.
Toliau žmones stebino Giedriaus Nako kvartetas, kuris nepaliko abejingų – stebino savo naujausiais kūriniais, kurie net neturi pavadinimo. Pavadinimus dainoms galvoti turėjo patys klausytojai, kas suteikė pasirodymui ypatingo žavesio ir interaktyvumo.
Kai lietus pagaliau aprimo, į festivalį sugužėjo dvigubai daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi, tačiau muzika pasiekia ne visų širdis.
„Tokia muzika ne man, neklausau, nesu mėgėjas, aš tik prie marių atėjau“, – dalinosi Kostas.
Muzika ne tik artina, tačiau ir užaugina
Kiekvienas akordas šį vakarą buvo tarsi gyvas, kvėpuojantis organizmas, kuris užbūrė ir įtraukė visus susirinkusius. Kiekvienas kūrinys buvo tarsi atskira istorija, kurią muzikantai pasakojo savo instrumentais, o klausytojai, užsimerkę, galėjo pajusti kiekvieną melodijos vingį ir posūkį.
„Labai puiku, širdis džiaugiasi, kad tokie renginiai vyksta jau ne pirmus metus, labai patinka visa atmosfera, o svarbiausia – žmonės“, – pasidalino savo nuotaikomis Galina.
Chanson Jazz su Evelina Sašenko buvo dar vienas įsimintinas pasirodymas. Evelina, turinti išskirtinį balsą ir charizmą, stebino savo talentu. Jų muzika buvo tarsi švelnus vėjas, kuris glostė klausytojų sielas ir kvietė pasinerti į džiazo pasaulį. Vos nulipusią nuo scenos ją pasitiko žmonės, kurie norėjo įsiamžinti akimirkoje kartu su ja.
„Aš užaugau šiame renginyje, nes vienas iš organizatorių yra mano tėtis, tai labai nostalgiškas renginys, kiekvienais metais stengiuosi atvažiuoti. Man labai patinka čia būti ir muzika širdžiai maloni“, – atskleidė Greta.
Festivalį užbaigė „CinAmono Duo“, kurie savo pasirodymu sukūrė tikrą magiją. Duetas, sudarytas iš violončelisto ir vokalistės, palietė kiekvieno klausytojo širdį. Kiekvienas kūrinys buvo atliktas su didžiule meile ir atsidavimu muzikai, o publika negalėjo sulaikyti plojimų ir šūksnių.
„Mano vyrui renginys labai patinka, kadangi jis pats buvęs muzikantas kažkada jaunystėje, tai mes kiekvienais metais atvažiuojame. Labiausiai vyrui patinka, bet patinka ir man paklausyti“, – pasisakė Almina.
Viso festivalio metu Elektrėnų amfiteatras buvo pilnas žmonių, kurie mėgavosi ne tik muzika, bet ir įvairiomis pramogomis. Aplink sceną buvo įrengtos maisto ir gėrimų zonos, kuriose buvo galima paragauti įvairių skanėstų ir atsigaivinti gaiviaisiais gėrimais. Taip pat buvo įrengtos poilsio zonos, kuriose žiūrovai galėjo atsipalaiduoti ir pabendrauti su draugais.
Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis dar kartą įrodė, kad muzika yra universali kalba, kuri sujungia žmones ir suteikia nepakartojamų emocijų. Šis renginys tapo tikra švente visiems muzikos mylėtojams ir paliko neišdildomus įspūdžius. Jei dar nesate buvę šiame festivalyje, būtinai apsilankykite kitais metais – tai patirtis, kurios nenorėsite praleisti!
Deivido Akelio nuotr.