Projekto dalyvių bendra nuotrauka kartu su Ministre Pirmininke I. Šimonyte finalinio renginio metu
Deimantė Jančiūnaitė
Nesuklysiu sakydama, kad šiuos metus drąsiai galima laikyti rinkimų metais. O aš noriu pasidalinti įspūdžiais ne iš rinkimų, bet iš projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę…“, į kurį patekau tarp 30 Lietuvos moksleivių.
Tikslas – sužinoti ir suprasti
Viename iš liepos mėnesio „Time“ internetinės svetainės straipsnių yra rašoma, kad šiais metais visame pasaulyje jau balsavo daugiau nei milijardas žmonių. Mūsų šalies piliečių laukia spalio 13 dieną vyksiantys Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. O koks yra jaunimo vaidmuo politikoje? Prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 49,05 procentų, o antrajame – 35,96 proc. piliečių iki 29 m. amžiaus. Nekokie rezultatai pasitiko visuomenę praūžus Europos Parlamento rinkimams. Nors, kaip rašoma, kas ketvirtas pilietis atėjo balsuoti, tačiau tik 18,2 proc. jaunų žmonių išreiškė savo pilietinę pareigą. Po tokios analizės kyla klausimas: kodėl jauni žmonės nėra aktyvūs piliečiai? Vienas iš galimų atsakymų – politinis susvetimėjimas. Kaip tai būtų galima spręsti? Galbūt reikėtų didinti politinį švietimą? Norėčiau pristatyti Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės globojamą jaunimo projektą „Moksleiviai – į Vyriausybę“, kuris šiemet vyko jau šešioliktąjį kartą. Kaip rašoma Jaunimo reikalų agentūros internetiniame puslapyje (https://jra.lt/), šio projekto pagrindinis tikslas – paskatinti jaunus žmones praplėsti akiratį, sužinoti, kuo šiandien gyvena mūsų valstybė, bei giliau suprasti, kaip, iš pirmo žvilgsnio sudėtingas, tačiau svarbus valstybės institucijų ir įstaigų tinklas prisideda prie kiekvieno iš mūsų kasdienybės.
Padėjo Kazokiškių sąvartynas
Kiekvienais metais į šį projektą dalyvauti pakviečiama 30 moksleivių, kurie yra paskirstomi poromis ir taip gali praleisti tris dienas norimoje ministerijoje ar Vyriausybės kanceliarijoje. Projekte norintys dalyvauti baigiamųjų klasių moksleiviai paprastai turi užpildyti anketą – atlikti kūrybinę užduotį. Šiemet jaunuoliai turėjo atsakyti į klausimą: „Kokią visuomeninę problemą pastebite savo aplinkoje (mieste, mokykloje, bendruomenėje) ir kaip ją spręstumėte?“. Pagrindinis šios užduoties tikslas – ne tik susipažinti su visuomeniniais klausimais, kurie yra svarbūs moksleiviams, bet ir atrinkti motyvuotus dalyvius.
Šiemet turėjau galimybę tapti šio projekto dalimi ir sėkmingai ja pasinaudojau. Kelias buvo gan ilgas – pavyko patekti tik antrais metais. Turbūt likimas sudėliojo viską į savo vietas. Šiemet nusprendžiau savo anketoje svarstyti Kazokiškių sąvartyno situaciją, dėl kurios iškyla daug klausimų tiek vietiniams gyventojams, tiek aplinkosaugai. Dėl to ir pasirinkau Aplinkos ministeriją. Viskas pavyko puikiai – rugpjūčio viduryje gavau pranešimą, kad rugpjūčio 19–23 dienomis turiu galimybę dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę.“
Naudingos aplinkosaugos žinios
Iš tiesų, visas veiksmas prasidėjo sekmadienio popietę. Moksleiviai, atvykę į viešbutį, galėjo ramiai įsikurti, susipažinti su kitais projekto dalyviais. Pralaužti ledus jiems padėjo Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovo Emilio Mikulskio moderuotas susipažinimo žaidimas. Atėjo ir pirmadienis – oficiali projekto pradžia Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje, kur kiekvienas dalyvis galėjo prisistatyti bei papasakoti, kodėl pasirinko tam tikrą ministeriją, ko tikisi iš šio projekto. Po gardžių pietų moksleiviai susitiko su ministerijų kuratoriais, su kuriais išėjo į ministerijas.
Kaip ir minėjau, turėjau progą apsilankyti vienoje iš 14 ministerijų – Aplinkos. Tą dieną dalyvavau trijuose susitikimuose. Viename iš jų Laura Janulaitienė iš Gamtos apsaugos grupės papasakojo apie saugomus gyvūnus bei augalus Lietuvoje. Nepamiršome padiskutuoti ir apie invazinius augalus bei gyvūnus. Daugelis žinome, kad skindami lubinus prisidedame prie vietinės augalijos išsaugojimo. Šio pokalbio metu sužinojau, kad taip pat galima elgtis ir su rykštenėmis. Turėjau garbės susitikti su Donatu Vaikasu iš Miškų politikos grupės. Sužinojome, kad, pavyzdžiui, bendras Lietuvos miškingumas sudaro 33,8 procento viso šalies ploto. Turbūt, daugelis žino, kad žievėgraužis tipografas yra gausiausias ir žalingiausias eglių kamienų kenkėjas, su kuriuo miškininkai įtemptai kovoja. Šis kenkėjas vystosi po žalių eglių žieve, kamienuose nuo kelmo iki lajos vidurio. Sužinojau, kad šis gyvis yra ypač pavojingas, nes sparčiai dauginasi. Palankiomis sąlygomis per metus gali išsivystyti dvi kartos. Pirmiausia, yra puolamos apsilpusios, vėjo išverstos bei nulaužtos eglės. Taip pat gali būti apninkama žalia eglių mediena ar stambios kirtimo liekanos. Kai šių vabalų yra gausu, būna užpuolamos ir sveikos eglės, o jos dažnai negali apsiginti. Taip ir susidaro masinio dauginimosi židiniai, kurie tęsiasi keletą metų. Žievėgraužių tipografų apniktos eglės nudžiūva. Sužinojau, kad su šiuo kenkėju yra kovojama arba profilaktinėmis priemonėmis (išverstų, nulaužtų eglių šalinimas iš medynų, eglynų kirtaviečių tvarkymas, žalios eglių medienos apsauga) arba naikinamosiomis priemonėmis (užpultų eglių šalinimas iš miško arba žievinimas, žievėgraužio tipografo vabalų gaudymas ir naikinimas). Paskutinis pirmadienio susitikimas su Aplinkos ministerijos kanclere Laura Masiliauskaite. Su ja aptarėme aplinkosaugines aktualijas Lietuvoje, tarptautinėje erdvėje.
Vieta, kur darbuotojai dirba „iš dūšios“
Visą antradienio dieną praleidome Lietuvos zoologijos sode. Ši tema yra ypač jautri visuomenėje. Šia išvyka buvo norėta atskleisti kitokią zoologijos sodų pusę – tai, kad jis nuolat prisideda prie nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo, atlieka genofondo funkciją. Kiekvienas sutiktas darbuotojas iš „dūšios“ pasakojo apie savo darbą, prižiūrimus gyvūnus. Pasirodo, kad kiekvienam zoologijos sodo gyventojui yra sudarytas specialus mitybos racionas, kurio turima laikytis. Taip pat Lietuvos zoologijos sodas jau kelintus metus sėkmingai dalyvauja nykstančių rūšių gausinimo Lietuvoje projektuose – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių. Čia veisiami ir auksavabaliai, kurių gyvenimo ciklas yra ypač įdomus: lerva nuo metų iki ketverių vystosi drevėje, vėliau susisuka į kokoną. Tada iš jo išsivysto suaugęs vabalas. Jis gyvena trumpai – iki pusantro mėnesio. Jo vienintelė užduotis – susiporuoti bei padėti kiaušinėlius. Iš jų vėl ritasi naujos lervos ir taip kartojasi ciklas. Šis gyvūnas kaip ir kiti yra labai svarbus, nes priklauso ekosistemai, mitybos grandinėms. Auksavabalių paleidimas vyksta gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Šiemet paleista 200 saugomų niūraspalvių auksavabalių į sutvarkytas buveines Neries upės šlaite ties Verkiais. Pasirodo, kad iš viso Lietuvos zoologijos sode laikomi 52 nykstančių rūšių gyvūnai.
Slogios nuotaikos gamtoje
Trečiadienis taip pat buvo pilnas įspūdžių – iš ryto keliavome į Verkių regioninį parką bei susitikome su VMU Nemenčinės regioninio padalinio miškininkais, kurie papasakojo apie jų darbus. Sužinojau, kad kasmet Valstybinė miškų urėdija išaugina 50 mln. vienetų miško sodmenų. Miškininkai taip pat papasakojo apie kasdienius profesijos iššūkius: žmonių išsakomą nepagrįstą kritiką, kovą ne tik su žievėgraužiu tipografu, bet ir su miško lankytojais. Dažnai poilsiautojams „prasprūsta pro akis“ draudžiamieji ženklai kurti laužavietę ar šiukšlinti… Taip pat miškai dažniausiai yra užverčiami padangomis arba statybinėmis atliekomis. Miškininkai įtaria, kad taip galimai „pasidarbuoja“ įmonės, kurios siūlosi statybines atliekas išvežti greitai ir už simbolinį atlygį. Diskutavome ir apie šiukšliadėžes miške. Ar jos yra reikalingos? O gal kaip tik skatina šiukšlinimą? Aplankiusios pažeistus eglynų plotus išmokome atpažinti žievėgraužį tipografą, pamatėme, kaip miškininkai praktikoje kovoja su šiuo kenkėju. Tai buvo nuostabiai praleistas rytas – įdomu kalbėtis su išsilavinusiais, savo darbą mylinčiais miškininkais bei VMU atstove. Tris dienas, praleistas Aplinkos ministerijoje, apibendrinome susitikimu su viceministru Kęstučiu Šetkumi, kuris maloniai atsakė į likusius klausimus, pasidalijo savo patirtimi.
Ką aš išsinešu iš trijų dienų, praleistų šioje ministerijoje? Supratimą, kad priimant kiekvieną sprendimą, yra būtina diskusija – įvairių visuomenės grupių įsitraukimas, sprendžiant įvairius aktualius klausimus. Ši patirtis Aplinkos ministerijoje pranoko mano lūkesčius – galvojau, kad bus įdomu, tačiau nesitikėjau, kad tai taip plačiai praplės mano akiratį.
Vyriausybėje
Trečiadienis dar nesibaigė – po pietų stebėjome Vyriausybės posėdį, vėliau žaidėme būtent „Moksleviai – į Vyriausybę“ projektui sukurtą stalo žaidimą, skirtą jaunuoliams geriau suprasti, kaip valstybėje vyksta sprendimų priėmimo procesas. Perprasti šį žaidimą padėjo jo iniciatorius, moderatorius ISM universiteto dėstytojas, žaidimų teorijos ekspertas Pijus Krūminas. Pagrindinė žaidimo užduotis – pasiskirstyti įvairiomis visuomenės interesų grupėmis bei rasti koalicijos partnerių, kurie vieningai balsuotų tiek už naudingus, tiek už nenaudingus sprendimus. Simuliacinis žaidimas azartiškai paveikė jaunuolius – jo metu kilo ir naujų idėjų, kaip būtų galima patobulinti žaidimą. Paskutinė šios dienos užduotis – susitikimas su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kuriai galėjome užduoti įvarius dominančius klausimus, pasidalinti savo mintimis apie praleistas tris dienas ministerijose. Prieš susitikimą jaunuolius priėmė Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas, kuris taip pat pravedė trumpą ekskursiją po Seimo rūmus.
Pamąstymai apie problemas
Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ savaitė artėjo link finišo tiesiosios – atėjo ketvirtadienis. Rytas prasidėjo nuo ekskursijos po Lukiškių kalėjimą 2.0, vėliau skubėjome į Valstybės pažinimo centrą. Po pietų atėjo vienas iš svarbiausių momentų – pasiruošimas penktadienio pristatymui. Susiskirstėme į 5 grupes, kuriose reikėjo paruošti prezentaciją, atsakančią į du klausimus: kokia strategija simuliacinio žaidimo metu labiausiai pasitvirtino tam tikrai interesų grupei, pamąstyti, kokią visuomeninę problemą būtų sunku išspręsti dėl skirtingų suinteresuotų visuomenės grupių požiūrių bei sugalvoti sprendimo būdų. Taip ir praėjo šios dienos vakaras – ruošiantis pačiai svarbiausiai dienai.
Penktadienis buvo ankstyvas – reikėjo išsikraustyti iš kambarių, dar kartelį apgalvoti pristatymą. Pirmiausia, susitikome su švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja mokslo klausimais Rasa Kulvietiene. Didžioji dauguma projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvių šiais mokslo metais bus abiturientai, todėl daug klausimų buvo užduota tiek apie buvusių tarpinių egzaminų perlaikymą, tiek apie būsimus egzaminus. Po šio susitikimo oficialiai prasidėjo šio projekto uždarymo renginys, transliuotas tiek per Lietuvos Respublikos Vyriausybės „YouTube“ kanalą, tiek per „Moksleiviai – į Vyriausybę“ „Facebook“ platformos puslapį. Šių metų projekto dalyvių pristatymų klausėsi alumnai, ministerijų koordinatoriai, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. Jaunuoliai po pristatymų susitiko su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte, su kuria galėjo pasidalinti projekto įspūdžiais bei užduoti dominantį klausimą. Oficialioji dalis baigėsi įteikus padėkas dalyvavusiems moksleiviams.
Ministerijoje laukia jaunuolių
Ir pabaigai, projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“ turbūt yra vienas iš įsimintiniausių dalykų, kuris nutiko man. Ne vienas sutiktas alumnas pasakojo, kad ši savaitė ilgam įsirėžė į jų prisiminimus ir turbūt jau niekada neišsitrins. Per šią savaitę sutikau daug savo darbą mylinčių žmonių, kurie siekia kurti pokytį. Ši patirtis vienareikšmiškai praplėtė mano akiratį – pažvelgusi iš arčiau į Aplinkos ministerijos veiklą supratau, kad dar didesnė informacijos sklaida yra būtina, siekiant nuoširdaus bei tikro visuomenės dialogo. Tik taip ir gali būti priimami geriausi sprendimai. Ministerijos nėra tokios jau tolimos jaunuoliams – jos laukia jaunų žmonių, kurie norėtų pamatyti šio darbo užkulisius studijų praktikos metu. Galbūt tai kažkada virs ir į mylimą darbą. Šių metų „Moksleiviai – į Vyriausybę“ projektas baigėsi. Tačiau raginu visus baigiamųjų klasių moksleivius kitais metais išbandyti savo jėgas bei pateikti anketą į šį projektą. Galbūt jums pasiseks ir praleisite savaitę ypač įdomiai – susirasite bendraminčių iš visos Lietuvos, susipažinsite su ministerijų vykdoma veikla, o galbūt atrasite ir savo karjeros kelią. Tai gali būti ne tik geriausia vasaros, bet ir gyvenimo savaitė.