Elektrėnuose, kaip ir visoje Lietuvoje, 13,5 mln. litų kainavęs referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams neįvyko – jame dalyvavo mažiau žmonių nei tie 300 tūkstančių, kurių parašai buvo surinkti, kad jis įvyktų. Bendras aktyvumas Elektrėnų savivaldybėje buvo 13,48 proc. – netgi mažesnis nei visoje Lietuvoje (14,97 proc. ). Aktyviausi savivaldybėje buvo beižioniškiai (30,77 proc.), pasyviausi – Ausieniškių gyventojai (6,29 proc.)
Daugirdiškiečiai balsavo prieš
Atėję į apylinkes žmonės balsavo už arba prieš tris nuostatas: referendumo paskelbimui turi užtekti 100 tūkst. parašų ir referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik kitu referendumu; Lietuvos žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos respublikos piliečiams ir valstybei; ir valstybinės, ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.
Beižioniškiai dažniausiai balsavo už referendumo nuostatas. Procentine išraiška jie pagal referendumo palaikymą pirmauja visoje savivaldybėje. Labai nedaug atsilieka Gilučių, vėliau – Jagėlonių gyventojai. Beižionyse už referendumo nuostatas balsavo 20,63 proc. žmonių, Gilučiuose – 19,61 proc., Jagėlonyse – 17,59 proc.
Antri pagal aktyvumą – daugirdiškiečiai – išreiškė kitokią nuomonę. Jie dažniau pasisakė prieš žemės pardavimo uždraudimą užsieniečiams: prieš balsavo 48, už – 44 rinkėjai (atitinkamai 13,79 ir 15,05 proc.). Iš viso Daugirdiškių apylinkėje balsuoti galėjo 319 žmonių. Daugirdiškės buvo vienintelė apylinkė savivaldybėje, kurioje prieš balsavo daugiau nei už.
Elektrėnuose prieš žemės pardavimą užsieniečiams gausiausiai balsavo Draugystės ir Sodų apylinkėse, idėjų labiausiai nepalaikė į Saulės apylinkę atėję rinkėjai. Daugiausiai pasyvių piliečių buvo Versmės apylinkėje. Čia aktyvumas buvo tik 9,91 proc.
Visoje Lietuvoje pastebėta tendencija – aktyvesni buvo kaimų gyventojai – su išlygomis pritaikoma ir Elektrėnų savivaldybei. Bendras elektrėniečių aktyvumas buvo 11,52 proc., vieviečių – 14,41 proc., semeliškiečių – 15,32, kaimuose dažniausiai balsuota aktyviau.
Painiojo sudėtingas biuletenis
Po atlaidų mišių į Balceriškių rikimų apylinkę plūstelėjo daugiau žmonių, bet, kaip sakė apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Rytis Kizla, žmonės rinkosi labai neaktyviai. „Dabar yra pusė dviejų, iki šiol čia balsavo tik 77 rinkėjai. Tikimės, kad vakare ateis daugiau žmonių“, – sakė R. Kizla. Per prezidento rinkimus tokiu metu balsavusių čia buvo maždaug dvigubai daugiau. Iki dešimtos valandos ryto šioje apylinkėje buvo balsavę tik 15 rinkėjų.
Juozas, paklaustas, kodėl atėjo į rinkimus, sakė, kad kitaip ir negalėtų būti – kviečia, vadinasi reikia eiti. Jis sakė, kad nori ir reikia pareikšti savo nuomonę. „Aš esu pilietis, visuomenės narys, nesvarbu, kad jau daug nugyvenęs“, – šmaikštavo Juozas. Jis sakė nepraleidžiantis nė vienų rinkimų. Juozas sakė turintis priekaištų nebent balsavimo biuletenio sudarytojams, nes viskas ten buvo labai sudėtingai surašyta. Jam antrino ir šalia biuletenį dviese nagrinėjusios rinkėjos. Redakciją pasiekė ne vienas nusiskundimas, kad biuleteniai buvo labai painūs ir galop rinkėjai nebežinojo – balsavo už ar prieš.
Iki dviejų valandų dienos Vievio apylinkėje buvo balsavę apie 200 žmonių. „Mes taip ir tikėjomės“, – sakė Vievio rinkimų apylinkės pirmininkė Dalia Gliebkienė. Ji pasakojo, kad čia ramu – ir balsuotojų mažai, ir jokių agitatorių neatsirado. Iš kitų apylinkių čia balsavo apie 10 žmonių.
Irena sakė atėjusi balsuoti, nes pritaria referendumo idėjai. „Dalyvauti yra būtinybė. Jei kažkas organizuoja, reikia palaikyti tą idėją“, – sakė Irena. Biuletenis jai nebuvo sudėtingas, nes jau buvo mačiusi jį per televiziją, todėl balsavimo dieną jo net neskaitė.