Klimatą gelbėti galima ir atsakingai renkantis buitinę chemiją

Klimatą gelbėti galima ir atsakingai renkantis buitinę chemiją

Ineta BRICAITĖ

Greičiau nei įprastai didėjanti pasaulinė temperatūra šiandien pridaro daug žalos: tirpsta ledynai, kyla vandenynų lygis, keičiasi augalija. O ir gamta pradėjo siautėti: vis dažniau užklumpa sausros, liūtys, škvalai, audros, cunamiai ir kitos stichinės nelaimės. Dabar jau nediskutuojama, ar klimato atšilimą sukėlė žmogaus veikla – dabar diskutuojama, kaip slopinti šį nieko gera nežadantį procesą. Prie to pakankamai nedidelėmis pastangomis prisidėti galime kiekvienas – kad ir besirinkdami buityje naudojamus cheminius valiklius.

Kai per Pramonės revoliuciją rankų darbą ėmė keisti automatizuotas mašinų darbas fabrikuose, prasidėjo kasdienė aplinkos tarša deginant kurą. Naujovės – pramonė, transportas, energetika – kartu su jau buvusiais teršėjais – žemės ūkiu, gyvulininkystė ir pan. – žymiai padidino anglies dioksido patekimą į aplinką. Per pastaruosius 100 metų bendras anglies dioksido kiekis padidėjo 20 proc., o „žemės plaučių“ – miškų, lieka vis mažiau. Jie intensyviai kertami ir negali susitvarkyti su šių dujų pertekliumi. Didelė anglies dioksido koncentracija ore skatina šiltnamio efektą, kuris yra pagrindinė klimato šiltėjimo priežastis.

Šiltnamio efektas ne veltui taip pavadintas. Žemės atmosferoje yra vandens garų, anglies dioksido, ozono, azoto oksidų, metano ir kitų dujų, kurios sudaro tarsi šiltnamio plėvelę ir atlieka jos funkciją. Saulės spinduliai praeina pro šiltnamio plėvelę, tačiau iš šiltnamio plėvelė šilumos nepraleidžia. Jei Žemės nesuptų šiltnamio dujos, visa šiluma būtų išspinduliuojama atgal į kosmosą, ir planeta sustingtų lede.

Tačiau dalį šilumos žemė visgi turi išspinduliuoti, o kai atmosferoje anglies dioksido daugiau, negu reikia, tai ir „apsauga“ padidėja. Todėl nuo to laiko, kai šios medžiagos kiekis atmosferoje didėja, didėja ir visuotinė temperatūra. Per pastaruosius 120 metų ji pakilo apie 0,8 laipsnio. Tai – neįtikėtinai daug, nes, pavyzdžiui, per penkiolika tūkstančių metų ji pakilo aštuoniais laipsniais.

Klimato atšilimas nereiškia vien tik to, kad yra šilčiau. Kylant temperatūrai pasaulyje vyksta grandininė reakcija: tirpsta ledynai, kyla vandens lygis vandenynuose – dėl to kyla grėsmė nukentėti tokioms šalims kaip Olandija, Anglija, Suomija, Bangladešas. Jei šių procesų nestabdysime, gali pasikeisti gamtos struktūra: išnykti taiga, šiltoji zona, svarbiausios augalininkystės zonos, nederlingos žemės ir dykumos pasislinkti į šiaurę per 400–800 kilometrų. Jau dabar dažnos sausros, liūtys, kitos gamtinės katastrofos, keičiasi augalijos paplitimo vietos.

Orą teršia ne tik automobiliai ar fabrikai, bet ir buityje kasdien naudojamos smulkmenos. Šiltnamio efektui skatinti, pasirodo, nebūtini dideli fabrikai ir transporto spūstys. Net kūno priežiūros priemonės ir kiti buityje naudojami cheminiai valikliai, oro gaivikliai turi įtakos oro užterštumui. Įsivaizduokite, kiek teršalų patenka į aplinką per vieną minutę, kai kas rytą, tarkim, pusantro milijono moterų pasipurškia aerozoliniu dezodorantu ar plaukų laku. Arba pakvepina namus oro gaivikliu – juose yra cheminių junginių, kurie prisideda prie oro taršos, taip pat ir šiltnamio efekto.

Buityje naudojamos medžiagos, kaip skelbia Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje (BEF), nebūna šimtu procentų draugiškos aplinkai. Todėl būtina jas naudoti atsakingai. BEF taip pat perspėja, kad medžiagų poveikis tiriamas tik kiekvienos atskirai, o buityje nemažai valiklių ar kitų preparatų susimaišo, ir jų poveikį nuspėti sunku.

Perkant buitinę chemiją, būtina perskaityti etiketę ir suprasti sutartinius ženklus. Ypač kenksmingos cheminės priemonės pažymėtos ženklais „toksiška“, „pavojinga, dirginanti“, „ėsdinanti“ ar „pavojinga vandens aplinkai“. Taip paženklintų priemonių reikėtų apskritai vengti.

Ženklai ant pakuočių gali žymėti ir ne tik vengtinas priemones. Buitinė chemija, kurioje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, Lietuvoje dažniausiai pažymėta ženklu „ES gėlė“.

Įprastiniai universalūs valikliai dažniausiai būna pažymėti kaip dirginantys odą ir akis. Jų sudėtyje dažniausiai yra chloro, amoniako ir formaldehido, konservantų, kvapų ir dažiklių. Oro gaiviklių gamyboje naudojami sintetiniai kvapai. Tai gali būti benzeno junginiai, ftalatai, aldehidai ir kitos toksiškos medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą, skatinančios vėžinius susirgimus, apsigimimus ir alergijas.

BEF pateikiamoje atmintinėje vartotojui siūloma skalbimo priemones, o ypač minkštiklius, dėmių išėmiklius ir dezinfekcines priemones keisti į natūralias medžiagas, pavyzdžiui, sodą, actą, muilo riešutus, muilo drožles, muilą su tulžimi. Indus plauti patartina rankomis – plovikliuose, skirtuose indaplovėms, aptinkama daugiau fosfatų, kenkiančių aplinkai ir žmogaus sveikatai. Plovikliuose, skirtuose plauti indus rankomis, taip pat yra pavojingų cheminių medžiagų, tačiau mažiau. Dauguma tualetų valiklių yra ėsdinantys. Juose randama druskos rūgšties, 1,4- dichlorbenzeno, sukeliančio vėžinius susirgimus bei kepenų, inkstų pažeidimus.

Jei visgi sunku atsisakyti cheminių buities priemonių, BEF siūlo jas rinktis bekvapes, nes kvapai – dažniausiai pavojingos cheminės medžiagos. Taip pat patartina nenaudoti dezinfekantų, nes juose dažnai randama formaldehido ir chloro, kurie pridaro žalos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų