Čiurlionį atlieka Rokas ir Sonata Zubovai
„O ir graži gi ta mūsų Lietuva. Graži savo liūdnumu, graži paprastumu ir širdingumu. Nėra čia kalnų, debesis remiančių, nėra kaskadų ūžiančių; pažvelk tik aplink! – koks graudus paprastumas tame reginyje.“
Vievio kultūros centras, besibaigiant balandžiui, pakvietė į Lietuvos kultūros tarybos ir Elektrėnų savivaldybės finansuojamo projekto „Keli žvilgsniai į Čiurlionį“, skirto Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, antrąjį koncertą „Čiurlionio pasaulis“. Programą vieviečiams dovanojo fortepijoninis duetas „Duo Zubovas“ – M.K.Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas su iš Elektrėnų kilusia žmona Sonata Deveikyte- Zuboviene.
Maestro R. Zubovas Vievyje vykusio koncerto metu, dalindamasis įspūdžiais apie įvairiose šalyse vykusius Čiurlionio kūrybos pristatymus, pastebėjo, kaip Čiurlionis nepaprastai gražiai įsilieja ir į aplinkinių kultūrų raiškas, jaudina žmones pačiuose įvairiausiuose kraštuose. Su Čiurlionio kūrybos koncertais „Duo Zubovas“ pastaruoju metu aplankė ne vieną pasaulio šalį – nuo JAE iki Šveicarijos. Neretai atlikėjai sulaukdavo komplimentų dėl „Čiurlionio pasaulio“ programos unikalumo – čia įtaigiai ir prasmingai pinasi trys M.K.Čiurlionio kūrybos kryptys: MUZIKA, TAPYBA, LITERATŪRA. R. Zubovas pripažįsta: Čiurlionis yra bene vienintelis kūrėjas, pagal kurio įvairialypę ir plačią kūrybą galimas toks formatas.
Pristatydami koncerto programą atlikėjai kvietė kartu eiti per Čiurlionio pasaulį, per tai, ką Čiurlionis matė, ką suvokė, ką mylėjo, kuo dalijosi. Programa prasideda „Miške“. Ne veltui „Čiurlionis šią simfoninę poemą pavadino ne „Miškas“, o „Miške“, tarsi parodydamas, kad žmogus yra ten, kad aš esu savo sielos tvirtovėje, savo sielos erdvėj, kur telpa ir pasaulis, ir kūryba“ – kalbėjo R. Zubovas, kviesdamas į „Čiurlionio pasaulį“, kuris „prasideda nuo pagrindo – nuo Lietuvos, nuo gamtos, nuo aplinkos, kuri supo Čiurlionį, kuri nuo vaikystės jį ugdė, žavėjo. O tuomet veda vis platyn ir baigiamas Jūra, nes jūra Čiurlioniui buvo tarsi amžinybės, galybės, neaprėpiamumo ženklas, tai ko negali pajusti savo žmogiška kasdiene patirtim, o gali tik svajoti, įsivaizduoti ar kitaip prisiliesti prie Visatos“ (R. Zubovas).
Programoje „Čiurlionio pasaulis“ greta įvairių M.K.Čiurlionio kūrybos laikotarpių fortepijoninių kūrinių solo (preliudai, variacijos „Sefaa esec“, Trys maži peizažai „Marės“ ir kt.), skambėjo simfoninė poema „Miške“ (R. Zubovo adaptacija fortepijonui keturioms rankoms). Ekrane besikeičiančios paveikslų projekcijos ir metaforų bei jausmo pilni literatūriniai tekstai iš Čiurlionio dienoraščio („ …o virš tų krantų…“) ir laiškų (laiškas Devdorakėliui, Nr. VI), prasmingai papildė muzikinę kalbą ir, vientisai sujungdami kompozicijas „Pasaka“, Psalmė“, „Jūra“, suteikė programai vientisą, simboliais nuspalvintą, įspūdį.
„Tai kitoks – neįprastas ir originalus – žvilgsnis į Čiurlionio kūrybą. Ši programa leido dar iš arčiau pažinti Genijų, jo įvairiapusiškumą. Jis tikrai pralenkė laiką…“, – įspūdžiais po koncerto dalinosi vievietė Elena.
Prisimindamas filosofo Arthur’ Schopenhauer’io įžvalgą, kad „talentas pataiko į taikinį, į kurį negali pataikyti niekas kitas, o genijus pataiko į taikinį, kurio niekas kitas nemato“, – Rokas Zubovas pabrėžė Čiurlionio genialumą,- „po kelių, po dešimties kartų žmonės pamato, kad ten [Čiurlionio kūryboje] tikrai kažkas yra, kad tas taikinys mums parodytas. Ir po daugiau kaip 100 metų mes bandome tai suprasti“.
Audronė Stepankevičiūtė, projekto „Keli žvilgsniai į Čiurlionį“ vadovė
Liudmilos Felčinskajos nuotr.
