Jonas Paulius II ukrainiečiams išdėstė istorijos kursą ir, prieš išvykdamas iš Kyjivo 2001 m. birželio 27 d., jiems ištarė šią mįslingą frazę: „Ačiū tau, Ukraina, kad gynei Europą savo nenuilstančioje ir didvyriškoje kovoje su užpuolikais!“ (bernardinai.lt)
Julija Kirkilienė
Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Popiežiaus pasakytų žodžių, Ukrainai dėkoti priversta visa Europa. Kol Ukraina gina Europą, mes turime laiko ruoštis nelaimei. Išmintingas žmogus ruošiasi ne tik dėl savo, bet ir dėl artimojo saugumo, suprasdamas, kad geriau būtų, jei bėda aplenktų, bet jei jos negalima išvengti, tegul neužklumpa nepasiruošusio. Savivaldybės administracijos direktorius ir Pagalbos Ukrainai štabo vadovas Gediminas Ratkevičius nuotoliniame susitikime su gyventojais irgi sakėsi turįs paruošęs išlikimo kuprinę kiekvienam savo šeimos nariui ir dalinosi žiniomis, kaip nelaimę pasitikti turėtų kiekvienas elektrėniškis.
Prioritetas – išvalyti rūsiai
G. Ratkevičius jau įprato organizuoti nuotolinius susitikimus su gyventojais. Tokių susitikimų metu jis atsako į gyventojams rūpimus klausimus. Kovo 22 dienos susitikime direktorius daug kalbėjo apie karo grėsmę ir trumpai pasidalino mintimis, kaip karo pavojų išgyventi tektų savivaldybės žmonėms.
Sovietmečiu įrengta slėptuvė Elektrėnuose, kaip rašėme, yra privatizuota. Ta slėptuvė įrengta buvo šaltojo karo laikotarpiu, kai TSRS kaltindavo NATO žmonijos gąsdinimu branduoliniu ginklu, todėl gyventojams nuolat būdavo organizuojami civilinės saugos pratimai. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuva visas įgytas žinias pamiršo, nes pasaulis atrodė saugus. Kaip sakė direktorius, civilinė sauga pasaulyje buvo likusi podukros vietoje. Civilinės saugos būklei gerinti valstybė savivaldybei skirdavo kažkiek lėšų, kurių tiksline paskirtimi nurodydavo kompiuterinės įrangos įsigijimą nuotoliniam bendravimui. Slėptuvėms ne tik dėmesio nebuvo skiriama, bet net žodis slėptuvė pakeistas į priedangą. O tomis priedangomis, dar vadinamomis kolektyvine apsauga, dabar nurodomos mokyklos, viešosios įstaigos ir daugiabučių rūsiai. Direktorius paragino gyventojus daugiabučių rūsius išsivalyti, o išvežti ten sukauptas atliekas kvietė Elektrėnų komunalinį ūkį. Žmonės pasiūlymu galėtų susidomėti. Jei nebus karo, tai nors rūsiai bus išvalyti.
Galimybė visada lieka
Vis dėlto, jei karo nebūtų išvengta, Elektrėnų slėptuvėje pasislėpti galimybė būtų. Šiuo metu slėptuvių savininkas jas parduoda aukcione už 250 tūkst. eurų, nors rinkos vertė esanti 150 tūkst. eurų. Savivaldybė pirkinio įsigyti negali dėl dviejų priežasčių: pirma – savivaldybė galėtų pirkti tik už rinkos kainą, antra – tokiam pirkiniui savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų. Bet karo atveju tą objektą savivaldybė karo reikmėms galėtų paimti nemokamai. Kitas klausimas, ar nusavinus objektą savivaldybė suspėtų nors langus užsandarinti ir aprūpinti bent vandeniu. Direktorius mano, kad tose slėptuvėse nesaugu būtų ir dėl galimo potvynio, sugriovus elektrinę. O kol kas savivaldybė renka duomenis iš visų savivaldybėje veikiančių įstaigų ir įmonių apie jų teritorijose esamus rūsius, juos sistemina ir šiuo metu turi informacijos iš 16 kolektyvinės apsaugos pastatų, kur laikiną priedangą surasti galėtų iki 4 tūkst. žmonių. Tose patalpose nuo pavojaus gal nelabai pasislėpti bus galima, bet ten galėtų būti dalinamas maistas, kiti išgyvenimui reikalingi daiktai.
Išlikimo krepšys
Nuotoliniame susitikime dalyvavęs Andre klausė, ar savivaldybė, karo atveju, pasirūpintų ginkluote civilinei gynybai, bunkerių, daugiabučių namų rūsiuose besislepiančių žmonių apsaugai? Direktorius atsakė, kad žmonės, kurie turi leidimus ginklui laikyti, jau dabar atnaujina ginklus, o besidominčius pasipriešinimo galimybe karo atveju kviečia jungtis prie Šaulių sąjungos, kuri, prireikus, suteiktų ginklus ir apmokytų, kaip jais naudotis. Direktorius sako irgi turintis leidimą naudotis ginklu ir į savo išlikimo kuprinę įsidėjęs ginklą bei šovinių. Apie išvykimo krepšelį ir kitos informacijos galite surasti lt72.lt. Galite pasilikti ir laikraštį su informacija, kad esant reikalui, būtų po ranka: jei pasiruošite netikėtoms situacijoms šiandien, ir jūs, ir jūsų artimieji būsite saugūs rytoj! Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis ir sukraukite į išvykimo krepšį. Išvykimo krepšyje turi būti: žibintuvėlis su papildomais elementais, svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai, artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų), radijo imtuvas su papildomais elementais, akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai, maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas, papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams, mechaninis konservų atidarytuvas, pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas, maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės, žaislai ir (ar) knygos vaikams, drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės), tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt., šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis, kaukė nuo dulkių, degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę, pieštukas ir popierius, grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų), cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas), šeimos nariams būtini medikamentai, pasirūpinkite vandens atsargomis (parai 2 litrai geriamojo vandens vienam asmeniui ir 2 litrai vandens maisto ruošimui, higienai. Žmogui per 72 valandas reikia turėti apie 12 litrų vandens). Laikykite vandenį, supilstytą į mažos talpos buteliukus – taip galėsite tolygiai paskirstyti svorį. Evakuodamiesi pasiimkite išvykimo krepšį! Nelaimės atveju neskambinkite artimiesiems – siųskite SMS! Išjunkite namuose dujas, elektrą ir užsukite vandens sklendes! Pasiimkite su savimi naminius gyvūnus! Šeimoje paskirkite žmogų, atsakingą už išvykimo krepšį.
Gyvenimas taikoje
O kol mes vis dar gyvename po taikia padange, mūsų pareiga pasirūpinti tais, kuriems likimas lėmė nuo karo pavojaus slėptis mūsų kaimynystėje. Kaip sako Pagalbos Ukrainai štabo apgyvendinimo koordinatorė Violeta Šimkūnienė, iš Elektrėnų keletas karo pabėgėlių jau išvažiavo į kitas Europos šalis. O tais, kurie liko, savivaldybė rūpinasi pagal išgales. Žmonės kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ir jau gauna pirmąsias išmokas. Savivaldybės mokyklose jau mokosi per 50 moksleivių, kurie pamokose lietuvių kalba dalyvauja naudodamiesi elektroniniu vertėju. Moksleiviai aktyviai įtraukiami į neformalaus ugdymo – sporto, meno mokyklų užsiėmimus, o Beižionyse apgyvendinti moksleiviai, užsiimantys vandensvydžio sportu, jau dalyvauja šiuo metu Elektrėnų savivaldybės sporto centre vykstančiame Lietuvos vandensvydžio čempionate. V. Šimkūnienė sako, kad savivaldybės įstaigos dar turi laisvų vietų apgyvendinimui, o G. Ratkevičius neatmeta galimybės ukrainiečius apgyvendinti ir nebeveikiančių mokyklų klasėse Beižionyse ir Pastrėvyje.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja sveikatos apsaugai Virginija Liepinytė-Medeikė informavo, kad savivaldybėje apgyvendinti karo pabėgėliai jau naudojasi nemokamomis medicinos paslaugomis, pareiškę norą vakcinuotis nuo COVID-19 yra skiepijami, pajutę susirgimo požymius gali pasidaryti PGR testus ir pasinaudoti visomis medicinos paslaugomis, kokiomis naudojasi vietiniai gyventojai. Specialistės žiniomis, savivaldybėje nei gimimo, nei mirčių tarp pabėgėlių neregistruota, bet nėščių moterų gyvena. Ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas sako, kad į ligoninės Priėmimo skyrių ukrainiečiai kreipiasi po keletą kartų per dieną dėl įvairių priežasčių: ūmių kvėpavimo takų susirgimų, gydytojų specialistų konsultacijų – oftalmologo, endokrinologo, LOR, pediatro, vidaus ligų ir kt.
Geraširdiškumas
Elektrėniškių gerširdiškumas padedant naujiesiems savivaldybės gyventojams ir jų artimiesiems, likusiems ginti savo tėvynės, nesenka. Štai Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas specialiai pasiėmė atostogas, surado du automobilius, prikrovė juos reikiamų daiktų ir pats nuvarė į Ukrainą. Perėmęs labdarą ukrainietis Oleg Volskij įrašė padėką savo feisbuko paskyroje. Visuomeninės organizacijos su savanoriais renka būtiniausią pagalbą ir į Ukrainą vis išlydi pilnus prikrautus sunkvežimius.
Elektrėnų parapijos klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas parapijos puslapyje taip pat išplatino informaciją, kad ne visuomet ir ne visais klausimais gali padėti šalies Vyriausybė ar Elektrėnų savivaldybė. „Kartais tereikia paprastos žmogiškos atjautos ir vienybės. Tik kartu susitelkę galime išlikti stiprūs ir padėti silpnesniam. Todėl dar kartą dėkoju visiems savanoriams, visiems aukotojams už paramą ir jautrumą, – rašo klebonas. – Nelikime abejingi. Kiekvienas galime padėti. Šiuo metu reikia drabužių, ypatingai vyriškų, higienos ir kitų būtiniausių priemonių. Mūsų bažnyčioje renkamos aukos Elektrėnų mieste gyvenantiems ukrainiečiams paremti. Elektrėnų parapijos „Caritui“ reikalingi ir savanoriai, galintys padėti rūšiuoti drabužius bei maistą – nelikime nuošaly, prisidėkime, kas kuo galime“.
Du ligoninės medikai yra užsiregistravę savanoriauti Ukrainoje, bet kol kas dar neišvykę.
Primename, kad Pagalbos Ukrainai štabo vadovo G. Ratkevičiaus tel.: 8-685-09886, apgyvendinimo koordinatorė V. Šimkūnienė, tel. Nr. 8-650-32312, gydymo koordinatorė V. Liepinytė-Medeikė, tel.: 8-656-72126.