Girios gaudesys apgaubia ramuma. Paskui išgirsti tylą. Toje tyloje – savo sielos balsą. Ir protėvių šauksmą. Jo neužgožia pasaulio sumaištis. Ir kalbiesi su giria kaip su žmogum. Giria šventa. Neiškirskite jos – čia gyvena medžiai. Gyvena kaip žmonės, stiprūs savo šaknimis. Tos šaknys – tai ir mūsų senolių žodžiai, kurie radosi darbus dirbant, vargus vargstant ir į karę jojant, ir mieliausiajam pasižadant. Apie tai dainas dainuojam su tikėjimu, kad jas dainuos ir mūsų ainiai.
Taip pavadintas Elektrėnų kultūros centro folklorinio ansamblio „Runga“ 40-mečio šventinis koncertas, nuskambėjęs lapkričio 22-osios vakarą, suteikė rungiečiams įkvėpimo toliau gyvuoti ir kurti. Šventėje skambėjo girios, upės, medžių ir paukščių motyvas, nes šventės idėją siejome su 2024 metų jubiliejinės Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“, kurioje ansamblis dalyvavo, tema. Pirmiausia žiūrovų dėmesiui buvo pateiktas filmas: skambant kolektyvo dainoms, ekrane keitėsi ansamblio gyvenimo akimirkos nuo susikūrimo pradžios, siužetas iš pernai vykusios Dainų šventės. Pasibaigus šiam preliudui, ekranas pamažu kilo, ir žiūrovui atsivėrė užtemdyto ūkanoto miško vaizdinys, iš jo gilumos artėjo rungiečiai, nešini liktorėliais, su daina „O kano žali sodai“. Nuskambėjo vedėjo balsas, po jo įžangos Gintautas pasakė dzūkišką poringę… Ansamblis atliko Dainų šventėje skambėjusias dainas. Paminėtina, kad ir moterys, ir vyrai atliko po kūrinį iš Teodoro Brazio surinktų, kadaise šiame krašte užrašytų dainų knygos. Vėliau dainavo ir šoko svečiai – folkloro kolektyvai iš Kauno, po jų – vėl „Runga“, šįsyk – kapela. Šventės pabaigoje kolektyvai ir žiūrovai, kurie turėjo išdalintus lankstinukus su tekstais, uždainavo bendrą dainą „Šių naktelį per naktelį“. To gražumo negali aprašyti, tai reikėjo pamatyti ir išgirsti. Stebuklingas vakaras – taip apibūdino šventę vadovė Rūta.
40 metų gyvenimo su daina, su šokiu, su senaisiais papročiais, apeiginėmis šventėmis sutalpino savyje susitikimus ir išsiskyrimus, bendravimo džiaugsmą ir liūdesį dėl netekčių. „Rungos“ ansamblio dalyviai kadais minėjo bei šventė ir savo dešimtmetį, ir dvidešimtmetį, ir trisdešimtį gyvavimo metų. Tada, kai susibūrė, jie buvo jauni. Pasak ilgametės buvusios ansamblio vadovės Giedrės Šumskaitės Blažonienės (dabar Šeškevičė), visi buvo iki trisdešimties metų amžiaus. Jubiliejaus išvakarėse Giedrė su vyru Dangiru ir dukra Gabija, buvusiais rungiečiais, atsiuntė virtualų jautrų sveikinimą bei dainą, kurią dainuodavo ansamblis. Kiekvienas laikotarpis įsimintinas rungiečiams brangiais vardais, veidais. Per tuos metus laiko upė „plukdė“ su „Runga“ beveik iki šimto dalyvių, iš jų nemažai talentingų kolektyvo vadovų. Vieni paliko ryškų pėdsaką „Rungos“ gyvavime, kiti trumpai prisilietė, bet visi – neužmiršti. Apie tai susirinkusiems žiūrovams bylojo šiandienos rungiečių žinutė – filmas, kuriame parodyta daug kolektyvo pirmųjų nuotraukų, vaizdo medžiagos, fotografijų paroda. Už šį šventei svarbų nuveiktą darbą ansamblis dėkoja fotografei Liudmilai Felčinskajai, dalyviams Gražinai, Loretai, Vidui, nuotraukų pateikėjams rungiečiams Gintautui, Birutei, Rimai. Ypatinga padėka Rūtai Stabingytei, išsaugojusiai brolio, šviesaus atminimo Juozo Stabingio, buvusio „Rungos“ kapelos vadovo, nuotraukų ir vaizdo įrašų palikimą.
Visų dalyvių meilė dainai, šokiui, savo laiko aukojimas padėjo gyvuoti 1985 metais susibūrusiam ansambliui štai jau keturis dešimtmečius. Ilgus metus ansambliečiai Sigita ir Gintautas Remeikos kurdavo švenčių scenarijus, apgalvodavo visas išpildymo detales, buvo dainoje ir šokyje pirmutiniai, kupini išmonės. Sigitos tikros dzūkiškos poringės suteikdavo sielą „Rungos“ programoms Lietuvos dainų šventėse, festivaliuose, Rasų šventės renginiuose ir kitur, o jos grikių pyragas jau buvo tapęs „Rungos“ vizitine kortele. Šiai šventei Gintas parengė ir pagamino lankstinukus žiūrovams. Kolektyvo pasididžiavimas – Genutė ir Juozas Burlėgos, šokėjai, išmintingi, visuomet svetingi, Juozas – darbštuolis, pralenkęs visus šienpjovius folkloro festivalyje, Genutė – tobula šeimininkė, iškepusi ir šiai šventei nepaprastai skanų tortą. Rymutė Montvilienė – dainų užvedėja, neprilygstama pasakotoja, šokėja. Birutė Vaitkevičienė – išmoninga ir atsakinga, meniška siela, ji pagamino šventei rankų darbo kvietimus. Algis Ališauskas – visada pasirengęs padėti techninėje srityje, pabuvęs „medkirčiu“, kad scenoje būtų perteikta miško dvasia. Sonata ir Vaidas Apanavičiai – puikūs šokėjai, visada energingi, pasirūpinę juostomis, scenos dekoravimu. Loreta Leskauskienė – patikima, atsakingai viską numatanti, nenuilstanti savo entuziazmu, viską „surėdanti“. Gražina Gatautienė savo santūrumu, autoritetinga nuomone padėjusi visose situacijose. Irena Petkevičienė parengė scenarijui lyrinius intarpus: savo eiles ir tekstus. Kapelos vadovas Vidas Dainys – dainos ir šokio virtuozas, tikras „gyvsidabris“, pasigaminęs savo rankomis armoniką, parūpino suoliukų scenai, ją dekoravo. Šventę energingai rikiavo ansamblio vadovė (nuo 2017 m. gruodžio mėn.) Rūta Vaičekonytė-Chveduk, suburianti ir įkvepianti savo jaunatviška energija, optimizmu. Kvietė, derino, užsakinėjo, delegavo – puikiai vadovavo, kaip ji pati juokauja: „Vadovauti man patinka“. Jauniausias kolektyvo narys Armandas Čižius – muzikinis talentas, kuriame jaunystė dera su dėmesingumu, paprastumu, jautrumu, tokie, kaip jis – lietuviško folkloro, etninės kultūros viltis ir ateitis.
Per pastarąjį dešimtmetį ansamblis išgyveno netektis: Anapilin išėjo J. Stabingis, liga pasiglemžė Elytę (Elena Pledienė dainavo ansamblyje ir kapeloje, mušė būgną). Dabar jie dainuoja anapus tylos…
Ir visgi – kiek daug patirta smagių akimirkų renginiuose, festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse, TV laidoje „Duokim garo“, kiek išsaugota ir skleista papročių, tradicijų apeiginėse šventėse! Visko čia nesuminėsi. Tikime, kad elektrėniečiai šiltai prisimena tuos, kurie nešė ir neša „Rungos“ vėliavą per laiką. Šventėje laukėme visų buvusių ansambliečių, vadovų. Džiaugiamės ansamblio įkūrimo iniciatorės ir organizatorės Aldonos Sagatavičienės apsilankymu, dėkojame į renginį atvykusioms buvusioms vadovėms: Onai Rasutei Šakienei už „Rungai“ skirtą straipsnį, Rimai Gritienei už nuotraukas. Dėkojame kadaise dainavusioms ansamblyje Vidai Juknelienei ir Romai Važgėlienei už sveikinimą. Beje, „Rungos“ vėliava yra Vidos išsiuvinėta.
Nuoširdžiai ačiū rėmėjams – Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Kultūros skyriui, merui Gediminui Ratkevičiui ir vyr. specialistei Ramutei Strebeikienei – už palaikymą visose iniciatyvose.
Dėkojame partneriui Elektrėnų kultūros centrui bei darbuotojams, padėjusiems kurti šventę, ypatingai Vitui – jis įsitraukė į scenos rengimą, priderino apšvietimą taip, lyg būtų širdimi rungietis. Ačiū Indrei ir Giedriui Leskauskams, parėmusiems ansamblį. Dėkojame floristei Giedrei Tartėnienei už gėles ir dekoravimą, kuris pranoko lūkesčius, už dovanai skirtą savo laiką, puošiant erdves šventei.
Ačiū „Vijūno“ šokėjui Rimantui Baravykui už jaukias medžio dovanas, vadovei Angelei Pačėsienei už pagalbą, įgyvendinant dekoravimo tautinėmis juostomis sumanymą, Mindaugui Šimkūnui – už atliktą operatoriaus misiją mūsų šventėje. Dėkojame svečiams iš Lietuvos Respublikos Seimo – Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui bei Silvai Lengvinienei už sveikinimus.
Šilta padėka Etninės kultūros globos tarybos pirmininkei, LMTA dėstytojai Daliai Urbanavičienei už etninės kultūros puoselėjimą, šios srities specialistų ugdymą.
Džiaugiamės, kad šventę praturtino savo dainomis ir šokiais svečiai – folkloro kolektyvai iš Kauno:
„Kupolė“ (vadovas Lukas Jakubčionis) ir „Žaisa“ (vadovė Giedrė Ramunė Pečiulienė). Dėkojame už draugystę! Nuoširdžiai ačiū šventės vedėjui Robertui Šarknickui už sklandžiai pravestą renginį, įtaigų skambų balsą, improvizaciją. Dėkojame visiems už skirtą laiką, rungiečiams – už prisidėjimą idėjomis, išmone, kruopštumu, darbu, kad ši šventė pavyktų. Ačiū už sveikinimus, dovanas, kad buvote mūsų šventės dalis.
Ačiū žiūrovams ir ištikimiems gerbėjams už palaikymą, plojimus, jų labai reikia, kad „Runga“ ir toliau galėtų lietis dainomis kaip upė, ošti kaip giria, kad skambėtų kaip paukščio giesmė.
Rungiečių vardu ansamblio dalyvė Irena Petkevičienė
Nuotr. L. Felčinskajos