Choro „Energetikas“ istorija – tai ir Elektrėnų istorija

Dainuoja jungtinis „Žiežmara“, „Seni draugai“ ir „Energetikas“ choras. Diriguoja R. Bartkienė. Liudmilos Felčinskajos nuotr.

Julija Kirkilienė

Vyrų choras „Energetikas“, tu­rėjęs geriausio Lietuvoje saviveiklinio vyrų ir liaudies choro­ vardą, sausio 10 dieną simboliškai atšventė 60 metų jubiliejų… Jubiliejų šventė 7 buvę choristai, dainavę specialiai jubiliejui suburtame chore, kuriam vadovauti choristai paprašė Reginos Bartkienės. Vieną iš buvusių cho­ristų, Vladislovas Chveduk, sė­dėjusį salėje, jubiliejiniame cho­re pakeitė sūnus Jonas. Tiesa, chorui surinkti buvo reikalinga 12 choristų, bet dviem susirgus, dainavo tik 10, o tai jau pavadinti buvo galima tik ansambliu. Visai nesvarbu, kaip jubiliejui dainavusį kolektyvą bevadinome… Jubiliejuje „Energetiko“ siela tiesiog pleveno salėje… Sielai pleventi įkvėpimą davė ne tik choristai, bet ir į renginį atvykusio choro įkūrėjo Juliaus Jurgaičio žmona Rita bei jų sūnus Aidas, salėje susirinkę chorinės muzikos gerbėjai ir jubiliatus sveikinę svečiai.

Tokia istorija
Prieš aprašydama, kaip jubiliejus­ buvo švenčiamas, pacituosiu, ką laikraštyje „Elektrėnų kronika“ rašiau Juliaus Jurgaičio šimtmečiui: „Elektrėnų kultūros centro scenoje prieš žiūrovus išsirikiuodavo keturių eilių vyrų choras – trys eilės stovėdavo ant elektrinėje sukaltų laiptų. Kaip prisimena ilgametė kultūros centro darbuotoja Nijolė Skorupskienė, jai atrodydavo, kad ant ketvirto laipto stovintys vyrai siekė net scenos lubas ir ji net bijodavusi, kad kuris nors kraštinis gali nugriūti. Vyrai būdavo apsirengę tamsiai mėlynais frakais, po kuriais matėsi tokios tamsiai ­prisirpusios avietės spalvos liemenės ir tokios pat spalvos peteliškės.

O priešais juos atsistodavo dirigentas Julius Jurgaitis, kurio vei­das visada šviesdavo ramybe ir santūrumu. Tas didelis choristų būrys, mostelėjus dirigento lazdele, uždainuodavo vieningai ir visada labai skambiai. Choras buvo kultūros centro ir elektrinės pasididžiavimas – iš visų konkursų atveždavo nugalėtojų diplomus“.
Apie choro „Energetikas“ istoriją Elektrėnų kultūros centro archyvuose rašoma: „1961 m. Julius­ Jurgaitis suorganizavo pirmąjį Elek­trėnuose mišrųjį chorą, kuriame dainavo apie 50 šiluminės elektrinės darbuotojų. Chorą parengė 1965 m. respublikinei dainų šventei ir konkurse pelnė antrąją vietą. 1965 m. Elektrėnų kultūros namuose subūrė vyrų chorą (50 dalyvių) ir jam daug metų kūrybiškai vadovavo. Nuo 1970 m. choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse Vilniuje ir chorų sąskrydžiuose Šiauliuose, respublikiniuose konkursuo­se laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų. 1981 m. chorui suteiktas „Energetiko“ vardas. Choras buvo parengtas 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. Kolektyvas surengė apie 190 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dainavo Latvijoje, Estijoje, Balta­rusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Mol­davijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje. Chorą išmokė arti 200 įvairių kūrinių, jis ne kartą dainavo per ­Lietuvos televiziją ir radiją“.
Tokia „Energetiko“ istorija už­rašyta žiniasklaidos priemonėse…

Istorijos papildymas
Choro „Energetikas“ istorija­ vis papildoma gyvais prisiminimais,­ o buvęs choro tarybos pirmininkas, arba, kitaip sakant, seniūnas, Elektrėnų šviesuolis Algimantas Antanas Adomaitis vedė ir išsaugojo choro dienoraštį, kuriame surašytos pirmininko ataskaitos, pavar­dės choristų, dainavusių skirtingais balsais, ir kelionių bei koncertų įspūdžiai… Atidžiai skaičiau tvar­kingai surašytą dienoraštį, kurio ištraukomis pasidalinsiu:
„1980. XI.18. Praėjęs ataskaitinis susirinkimas įvyko sausio 31 d. Chore buvo 46 choristai. Dabar likę 43–40. Nebematome choro repeticijose Mečislovo Griško ir Algimanto Vasiliausko. Nuostabą choro vadovo ir choristų susirūpinimą kelia choro I tenorų padėtis. Nepaisant aktyvių choristų Romualdo Kriukonio ir Alberto Pupalaigio pastangų, dažnai I tenorų vietos repeticijose būna apytuštės. O kokia bendra repeticija su 4–5 tenorais? Iš dalies dėl rimtų priežasčių susikomplikavo ir antrų balsų padėtis. Ne visada į repeticijas laiku atvykti gali Jonas Šlekaitis, serga Antanas Galinis, daug rūpesčių Pranui Jalmokui. Visa tai ypatingai svarbu, nes artimiausiu laiku reikės aukštu meniniu lygiu ir kultūringa daina pažymėti choro 15 metų jubiliejų. Labai rimtu išbandymu mūsų chorui tampa galimybė gauti liaudies choro vardą. Tai chorui suteiktų ne tik naujas perspektyvas tobulėti, bet pirmiausia iš kiekvieno choro dalyvio pareikalautų są­žiningai lankyti repeticijas, dar didesnę laisvalaikio dalį paaukoti chorui. Žymiai didesnį dėmesį turėtume pajusti ir iš gamyklos komiteto bei administracijos. Šiuo metu skiriamas dėmesys nėra pakankamas. Reikia įvesti konkretumą dėl atleidimų iš darbo. Tai ypač aktualu eksploatacijos tarnybai. Personalo skaičius tarnyboje sumažintas iki minimumo, todėl liaudies choro reikalavimai šio­je tarnyboje gali pasidaryti per sunki našta. Reikia nepamiršti, kad 17 pačių aktyviausių choristų kaip tik šioje tarnyboje dirba. Choro dalyvių skaičius artėja prie pačios žemiausios ribos (40), su kuriuo mes dar galime konkurse dalyvauti. <….>. Vykusioje dainų šventėje puikų skambėjimą patyrė ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai. Atskirai norėtume pakalbėt apie ­nesklandumus, susijusius su pasiruošimu dainų šventei ir jos metu. ­Pirmiausia ateityje reikėtų įvertinti, kad administracija ir gamyklos komitetas privalo atostogų grafikus tvirtinti tik pritaikę prie dainų šventės ruošimo tvarkos. Daugiau dėmesio reikėtų skirti dalyvių apgyvendinimui ir pavėžėjimui. Norėtųsi pažymėti gerai organizuotą maitinimą. Leiskite padėkoti choristams Laisvydui Valinčiui, Vydmantui Tekoriui, Stanislovui Malūnavičiui, kurie sugebėjo ir dirbti, ir dalyvauti šventės renginiuose….<….>

81.II.21 d. Vyrų choro 15 metų jubiliejus, koncertas I vidurinėje mokykloje. Mokyklos salė pilnutėlė. D­alyvavo 46 choro dainininkai. Cho­rui buvo suteiktas liaudies choro „Energetikas“ vardas. <…>. Dviem cho­­ro dalyviams Juozui Židoniui ir Petrui Simonavičiui suteikti meno sa­viveiklos žymūno vardai. Po koncer­to iškilmės „Perkūnkiemyje“. Dalyvavo 116 žmonių. Išleista 1100 rublių“.

Istorija nuotraukose
Fotomenininkė Liudmila Felčinskaja surinko nuotraukas, choro įrašus iš Lietuvos televizijos bei Kultūros centro archyvų ir sukūrė filmą. 15 minučių filmas buvo parodytas susirinkusiems, o apie kūrybos užkulisius Liudmila pasidalino su redakcija.
Renkant medžiagą apie choro ­istoriją, geranoriškai atsiliepė choristų vaikai, Liudmilai siuntę­ tėvų albumuose rastas nuotraukas. Ant Vytauto Navaglausko nuo­traukų, kurias perdavė dukra Vio­leta, tvarkingai užrašytos datos ir žmonių vardai bei pavardės. Liudviko Barausko dukra Asta, gyvenanti Klaipėdoje, Liudmilai atsiuntė tėvų nuotraukų archyvą. Kultūros centre saugomame archyve taip pat tiksliai užrašytos datos… Daug vertingų nuotraukų Liudmilai perdavė Henrikas Karčiauskas. Visa gera medžiaga užfiksuota iki 1990 metų. Vėlesnes nuotraukas Liudmila sako daugiausiai gavusi iš asmeninių Antano Algimanto Adomaičio, Ritos Jurgaitienės, Reginos Bartkienės ir kitų choro dalyvių archyvų. Liudmila dėkoja Dianai Norušienei, išsaugojusiai ir perdavusiai savo uošvio Algirdo Norušio archyvines nuotraukas. Liudmila sako suradusi daug ir kitokios archyvinės medžiagos, pavyzdžiui, kad kultūros centras yra ne koks blokinis, o plytinis pastatas. O kaip smagu filmuotoje medžiagoje buvo išgirsti choro dainas. Tiesa, įraše, darytame LRT, garsas buvo be pašalinių trukdžių, o Elektrėnų kultūros centro 2000 metų įraše tų trukdžių pašalinti nebuvo galima… Bet vis tiek gražu buvo prisiminti, kaip tada, 2000 metais, grakščiai chorui dirigavo R. Jurgaitienė, kaip chore dainavo dar jauni choristai, tada dar ne meras, o savivaldybės teisininkas Gediminas Ratkevičius ir kiti choristai, kurių iš karto ir atpažinti negalima. Jubiliejaus organizatoriai ir dalyviai už atliktą darbą Liudmilai Felčinskajai negailėjo pagyrų ir padėkų.

Pašmaikštavimai
Į vieną straipsnį visos istorijos surašyti galimybės neturime, bet ištraukomis planuojame dar pasidalinti… Ačiū A.A. Adomaičiui už supratimą, kad dienoraščiai lieka ­istorijai ir atperka sutruktą laiką juos rašant. Jubiliejui sukurtame chore dainavo veteranai Liudas Vilutis ir Liudas Speičys, A.A. Adomaitis, Jonas Alimas, Vidmantas Cipkūnas, Vladas Steponėnas, Vyd­mantas Tekorius, o jiems talkino buvę ar kituose choruose dabar dainuojantys Jonas Chveduk, Raimondas Hopenas, Gediminas Ratkevičius. Šventėje buvo daug dainų, prisiminimų ir šposų… R. Jurgaitienė prisiminė, kaip iš karto po Juliaus Jurgaičio išėjimo, choras neturėjo laiko liūdėti, nes vadovas juos buvo paruošęs Baltijos šalių festivaliui. 1995 metais „Energetikas“ festivalyje, vykusiame Rygoje, sėkmingai pasirodė su vadovo darbą pratęsusia Rita Jurgaitiene. A. A. Adomaitis šposino, kaip į Lvivą choras skraidinamas bu­vo su dviem lėktuvais, todėl ukrainiečiai juokavo, kad choras „Energetikas“ į Lvivą, tada vadinamą Lvovu, atidarė lėktuvų skrydžių reisus. Rasa Hopenienė, chore susipažinusi su savo būsimu vyru, apie jo aistrą dainuoti chore „Energetikas“ taip juo­kavo: „Aš tik dabar supratau, kodėl mano vyras taip siekė inžinieriaus energetiko diplomo. Jis bijojo, kad bus išmestas iš choro, kuriame dainuoja kone visi inžinieriai“. Apie tai, kodėl choras „Energetikas“ iširo, R. Jurgaitienė turėjo savo versiją: „Kai matau Elektrėnuose likusį vieną ­kaminą, suprantu, kodėl choras iširo. Vienam kaminui aptarnauti nebereikia tiek inžinierių, kiek jų dainavo chore… O kai elektrinei nebereikia inžinierių, nebėra kam ir chore dainuoti“. Nijolė Skorupskienė iš Kultūros centro šmaikštaudama siū­lė merui rašyti potvarkį, įpareigojan­tį kiekvienam savivaldybės vyrui ­lankyti chorą…

Padėkos
Renginį vedęs Robertas Šarknickas tarp dainų pakalbino ir keletą salėje su chorais dainavusių žiūrovų. Vieni pasidalino prisiminimais, kiti dėkojo choro vadovams, juos atvedusiems į chorą. Vakaras pradėtas buvo tiesiai iš salės choro „Energetikas“ atliekama Juliaus Jurgaičio daina, sukurta pagal Vytauto Mizero žodžius, „Oi sakal sakalėli“. Vėliau scenoje koncertavo su jubiliejumi kolegas sveikinti atvykęs choras „Seni draugai“, kuriam vadovauja koncertmeisterės Reginos Bartkienės brolis Petras Garšva, ir Žiežmarių choras „Žiežmara“, kurio vadovo Juozo Krinicko dainas atliko specialiai jubiliejui iš naujo suburtas mažas choras „Energetikas“. Tarp kitų dainų choristai atliko tokias dainas, kaip Tado Šumsko sukurtą dainą „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“, Kazimiero Vasiliausko žodžiais ir muzika sukurtą dainą „Brangiausios spalvos“ ir choro „Energetiko“ vizitine kortele tapusią Australijos lietuvių Petro Butkaus ir Viktoro Šimaičio sukurtą dainą „Aras“, kurias kartu sustojusi dainavo visa salė. Jubiliejinis vakaras baigtas buvo bendra Teisučio Makačino ir Stasio Žlibino daina „Vyrai, užtraukime smagią dainą“ bei padėkomis. Daugiausiai padėkų teko muzikėms Ritai Jurgaitienei ir Reginai Bartkienei, atvedusioms ne vieną į Elektrėnuose veikusius chorus. Už ilgametį bendrą darbą chore „Salve“ A.A. Adomaičiui dėkojo moterų choro „Eldija“ seniūnė Beatričė Jaroševičienė, o choro „Salve“ dalyvės Diana Norušienė ir Aldona Akelienė chorą „Energetikas“ sveikino Juozo Erlicko daina „Širdis Paryžiuje“.

Pabuvusi tokioje gražioje meno ir menininkų šventėje, prisiminiau, ką visada žinojau: tikroji tiek tėvynės, tiek gimtinės, tiek žmogaus istorija neperrašyta išlieka tik mene. Choro „Energetikas“ istorija – tai Elektrėnų ir elektrinės istorija, ­kurią gražiai savo dienoraštyje užrašytą paliko A. A. Adomaitis. O mes ta istorija dalinamės su laikraščio skaitytojais.