Skaitomiausias Elektrėnų krašto laikraštis. Popierinė ir internetinė versijos. Aktuali informacija, reklama, skelbimai, žmonės, kultūra, verslas bei kitos aktualijos
Niekas iš niekur neatsiranda, kaip ir nepradingsta į niekur. Elektrėnai neiškilo plyname lauke – iki tol, kol iškilo jauniausias Lietuvoje miestas, pernai atšventęs penkiasdešimtmetį, apylinkėse...
Kur tie Remeriai iš Daugirdiškių? Grafo Juozo mokykla išnyko... O šventasis Jonas Nepomukas Kaimą nuo nelaimių saugot liko. Taip rašiau prieš dvejus metus viename savo...
Dažnas iš mūsų skuba aplankyti tolimuosius kraštus, tačiau visai pamirštame, kad visai šalia turime ką pamatyti, prisiminti, su kuo susipažinti. Lietuvos istorija toli gražu neapsiriboja...
Žmonių keliai į statomus Elektrėnus vingiavo iš toli – iš kitų kraštų, kitų valstybių... Jauname mieste visi žvelgė tik į ateitį, elektrėniečių saitai su gimtine,...
Aplink mus gyvena daug žmonių, kurių gyvenimiška patirtis priverčia susimąstyti, iš jos galima pasisemti išminties. Klausant šių žmonių išgyvenimų, dauguma kasdien kamuojančių bėdų tampa gėdingai...
Ruduo prasideda gražiausia rugsėjo švente – Mokslo ir žinių diena. Kiek kiekvieno iš mūsų gyvenime būna Rugsėjo 1-ųjų? Dvylika metų mokykloje, dar keli aukštojoje... O...
Šių metų spalio 10 dieną Elektrėnų vaistinė švęs 50-ies metų jubiliejų. Jau 46-tus metus vaistinei vadovauja Nijolė Kleinienė, kuri iš meilės pirmai darbovietei ir Elektrėnams...
Algirdas Subata – vienas labiausiai Elektrėnus garsinančių žmonių. Tai fiziškai ir psichologiškai stiprus žmogus, gyvenime nepabūgęs iššūkių ir tuo stebinęs aplinkinius. Alpinizmas ir fotografija –...
Ant Elektrėnų marių kranto, ten, kur platėja siaura dambos vaga, stovi sena troba, apsupta liepaičių ir persismelkusi medaus ir pušų kvapo. Nuo kranto atsiveria nuostabus...
Elektrėnai dar tik penkiasdešimtmetis miestas, kuris vis auga, keičiasi, gražėja ir jau turi savo istoriją, kurią rašo čia gyvenantys ir dirbantys žmonės. Viename jauniausių Lietuvos...
Elektrėniečiai buvo vieni iš aktyviausių savanorių, Sausio 13-tąją gynę Parlamentą. Bet oficialiai savanorių kuopa įkurta buvo tik 1991 m. gegužės 4 d. Pavadinta ji buvo ...
Liepos aštuonioliktąją Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyrius, Lietuvos kariuomenė ir Vilniaus kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis ,,Vilnelė“ organizavo Didžiosios Kovos apygardos įkūrėjo, vado...
„Mano amatui reikia labai daug kantrybės. Bandė mokytis iš manęs žmogus, bet kantrybės jam trūko, todėl metė“, - ištaria jau penkiasdešimt metų dirbantis laikrodininkas. Išgirdus...
Nuo 1994 m. vienos knygų serijos „Versmės“ leidykla pradėjo leisti šimtatomę „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, skirtą Lietuvos regionų istorijai, tradicinei kultūrai, apylinkių kraštovaizdžiui, tautosakai, kalbai,...
Karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu, vadinamos kultūriniu paveldu. Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos...
Gegužės 22 d., po šv. Mišių, rinkomės prie kanauninko, ilgamečio Semeliškių parapijos klebono Juozapo Bučio amžino poilsio vietos Semeliškių bažnyčios šventoriuje. Kaip tik tą dieną...
Semeliškių miestelyje yra dvi kapavietės, kuriose ilsisi Didžiosios Kovos apygardos kovotojai, žuvę šiose apylinkėse. Prie vidurinės mokyklos yra jau beveik sugriuvęs pastatas (Trakų g. 83),...
Tai, kas eiliniam žmogui atrodo kaip pasaka, mokslininkams yra tarsi praeityje ištartų žodžių aidas. Elektrėnų krašte gimę žmonės, vaikystėje legendas ir padavimus girdėję iš savo...
Labai malonu sveikintis su jumis Naujaisiais – 2022- aisiais – metais, mielieji skaitytojai. Linkime, kad šie metai būtų geresni mums visiems, kad jų pabaigoje turėtume kuo pasidžiaugti… O mūsų redakciją viena džiugi žinia aplankė dar Naujųjų metų išvakarėse. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pranešė, kad gavome 14000 Eur finansavimą projektui, kurį pavadinome „Kūrybiškumo duris pravėrus“. Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Projektu sieksime atkreipti visuomenės dėmesį, kuo šiandien gyvena jaunieji savivaldybės gyventojai. Elektrėnų savivaldybėje gausu veiklių jaunimo organizacijų, kurios savo veiklomis įspaudžia vis gilesnį pėdsaką savivaldybės istorijoje. Tai Elektrėnų savivaldybės Jaunimo reikalų taryba, Elektrėnų jaunimo centras, Elektrėnų jaunimo biuras, Vievio jaunimo centras bei kaimuose veikiančios jaunimo bendruomenės. Iniciatyvus jaunimas mieste ir kaimuose įgyvendino įvairius sumanymus, kurie suteikė savivaldybei gyvybės. Tikime, kad nušviesdami jų veiklą prisidėsime prie aktyvaus pilietiškumo skatinimo, paskatinsime ir kitus jaunuolius būti aktyvesnius, išlaisvinti savo kūrybiškumą, kuris yra naujovių ir progreso pamatas. Vaikai ir jaunimas – grupė, jungianti žmones iki 29 metų amžiaus. Visi šie žmonės eina pažinimo keliu, ieško savęs, mokosi, siekia įsitvirtinti pasaulyje. Šiame technikos amžiuje žmogaus privalumu tampa įgūdžiai, kuriais nepasižymi robotai ar dirbtinis intelektas: mąstyti kūrybiškai, drąsiai kelti idėjas, inicijuoti idėjų įgyvendinimą, aktyviai ir kūrybiškai veikti, ugdyti lyderystę. Įvertindami kūrybiškumo svarbą analizuosime vaikų…
Skaitytojai jau įprato laikraštyje „Elektrėnų kronika“ rasti informacijos pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamus projektus apie Elektrėnų krašto istoriją, čia gyvenančius arba iš šių kraštų kilusius įžymius žmones, kultūrinį bei sakralinį paveldą ir kt. Vykdėme projektą „Elektrėnų krašto šviesuoliai: žinomi ir dar neatrasti talentai“, kur rašėme apie žymius žmones, garsinančius Elektrėnus šalyje ir pasaulyje, „Elektrėnų kraštas: tada ir dabar“, kur kalbinome dar gyvenančius Elektrėnų statytojus, įgyvendinant projektą „Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose“ žmonės laikraštyje dalijosi apie šių kraštų papročius, istorinius įvykius. Šiais metais pradedame vykdyti projektą „Laikas uždarytas muziejuose“. Projektu norime supažindinti skaitytojus su Elektrėnų muziejuose saugomomis vertybėmis. Skaitytojus pratinsime nors virtualiai apsilankyti savivaldybėje įkurtuose muziejuose. Sužinojęs informaciją apie muziejuose saugomus kultūrinius lobius, tikime, ne vienas skaitytojas susigundys juos aplankyti ir prisiliesti prie saugomų eksponatų, įvertinti laiko prasmę. Yra dalykų, į kuriuos galima pažiūrėti kitu kampu nei įprasta. Muziejai įvairiai stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių domėtis ne tik eksponatais, bet ir jų veikla: organizuoja Muziejų naktis, įvairius kitokius renginius, pristato parodas, bet visuomenės informavimo priemonių galimybėmis naudojasi mažai. O nemaža dalis rajoninių laikraščių skaitytojų yra kaimo gyventojai, namų šeimininkės ar šiaip kasdieniniais darbais užsiėmę žmonės, kurie muziejus dažniausiai yra pamiršę. Laikraštis kaip tik gali naujai parodyti skaitytojams muziejų vertę,…
Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų metais, įvertinęs tai, kad šalyje mažėja knygų perkamumas ir skaitymas, o bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turi didelę reikšmę visuomenės tobulėjimui bei kultūros ugdymui. Todėl „Elektrėnų kronika“, tęsdama projektinę veiklą, finansuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, šiemet supažindins skaitytojus su bibliotekos istorija ir veikla. Projektui „Žinoma ir nežinoma biblioteka“ SRTRF skyrė 2 tūkst. eurų. Redakcijos kolektyvas kartu su savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojais sieks pakeisti nuomonę, kad bibliotekose galima tik pasiimti paskaityti knygų, supažindins skaitytojus su bibliotekos darbu ir ten teikiamomis įvairiomis paslaugomis. Vykdydami projektą „Žinoma ir nežinoma biblioteka“ rašysime apie kultūros ir meno žmones, dalyvaujančius bibliotekų renginiuose ir parodose, rašinių ciklą skirsime nematomam bibliotekininkų darbui: kraštotyrai, katalogų sudarymui, dokumentų fondų kaupimui, kraštotyros spaudinių fondui, kraštiečių rankraštiniam fondui. Rašydami apie bibliotekose vykdomą veiklą, rengdami reportažus, interviu su renginių dalyviais, skatinsime skaityti ir domėtis kultūra, motyvuosime žmones dažniau užsukti į bibliotekas. Pirmiausia kviečiame prisiminti bibliotekų įkūrimo istoriją ne tik savivaldybėje, bet ir šalyje bei pasaulyje.
Į savaitraščio „Elektrėnų kronika“ puslapius grįžo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas. Jau šiame numeryje startuoja naujas projektas „Prasmingi darbai vienija žmones“, kuriam šis fondas skyrė 4000 Eur paramą. Pagrindinė projekto ašis – skatinti skaitytojų pilietiškumą ir patriotiškumą, kurie yra itin svarbūs šiuo laiku. Projekte rašysime apie Elektrėnų savivaldybėje aktyviai veikiančios Elektrėnų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Algirdo šaulių 1-osios kuopos veiklą, sieksime skatinti vaikų ir jaunimo kultūrinį ir pilietinį ugdymą, sukurti informacinę erdvę jaunų žmonių diskusijoms apie pilietiškumą, ideologiją, tautinį sąmoningumą. LDK Algirdo Šaulių 1-osios kuopos nariai taip pat yra suinteresuoti jų veiklos sklaida. Šauliai aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Renginių dalyviai didžiuojasi jaunimu, bet ne visi žino, kad tai – mūsų savivaldybės jaunuoliai, dalyvaujantys jaunųjų šaulių veikloje. Projektą vykdyti padės UAB „Galvės investicijos“ konsultantas, istorikas Romualdas Bakutis, atsargos kapitonas, žygių „Žalio Velnio takais“ organizatorius Vytas Šareika bei kiti bendradarbiai. Projektui kiekvieną numerį skirsime net du laikraščio puslapius, kuriuos gausiai iliustruosime nuotraukomis. Projektas tęsis iki metų pabaigos. Tikimės, kad mums pavyks pasiekti išsikeltus tikslus – skatinti patriotiškumą, sutelkti žmones vienybei, kuri, kaip parodė laikas, ne kartą padėjo lietuviams pasiekti didžių pergalių.
Elektrėnų savivaldybėje veikia dvi meno mokyklos, kurios išaugino ne vieną žymų meno žmogų Lietuvai ir pasauliui. Norime, kad Vievio ir Elektrėnų meno mokyklų veikla būtų žinoma, todėl pradedame naują projektą „Meno mokyklos – kultūriniai regionų židiniai“, kuriam 3000 EUR finansavimą skyrė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Projektą pradėsime nuo meno mokyklų istorijos, vėliau kalbinsime žymius mokyklų auklėtinius: Tadą Šumską, Gintarą Rinkevičių, Jaroslavą Cechanovičių, Dainių Pulauską,kitus žymius savivaldybės meno žmones. Rašysime apie gabius meno mokyklų mokinius, kurie įvairiuose konkursuose skina laurus. Mokyklose dažnai vyksta respublikiniai ir tarptautiniai konkursai, festivaliai, koncertai, parodos, o savivaldybės meno mokyklų auklėtiniai dalyvauja tokiuose pat renginiuose kituose miestuose bei kitose pasaulio šalyse. Naujienas apie meno mokyklų moksleivių pasirodymus ir pasiekimus skelbsime kiekviename numeryje. Meno mokyklų veiklos viešinimas ir skaitytojų supažindinimas su mokyklų istorija, su žymiais meno žmonėmis, kuriems iškilti padėjo meno mokyklos, yra aktualios temos, skatinant vaikų dorovines ir dvasines vertybes. Supažindindami su Elektrėnų bei Vievio meno mokyklų auklėtinių meno laimėjimais pabrėšime regionų kultūros vaidmenį, o dalindamiesi informacija interneto erdvėse praplėsime ją informacijos mainams ir kūrybinių diskusijų skatinimui. Meno mokyklos seniai siūlė įtraukti jas į kultūrinius projektus, todėl yra pasiruošusios bendradarbiauti. Prie projekto prisijungs visa meno mokyklų bendruomenė – besimokantys vaikai, jų giminės, draugai, bendraklasiai. Visus…
naują projektą senuoju pavadinimu „Keliai aukštumų link 2020 m.“. Kadangi šie metai paskelbti Mokyklų bendruomenių metais, tai ir mes šiame projekte rašysime apie mokyklų bendruomenes, žmones ir jų indėlius į šalies kultūrinę, intelektualinę, pilietinę gerovę. Sėkmės istorijos – tai pagrindinės kryptys, kuriomis plėtosime tęstinį projektą „Keliai aukštumų link“, nes sulaukėme didelio skaitytojų susidomėjimo, o neišsemtų temų liko daug. Rengsime publikacijas apie Elektrėnų krašte kilusių ar dabar gyvenančių žmonių pasiekimus moksle, mene, sporte, kitose srityse. Projektą iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, redakcijai skyręs 8 tūkst. eurų. Pirmasis projekto straipsnis – apie visos Lietuvos mokytoją – fotomenininką, grafiką, iliustratorių, metus pradėjusį apdovanojimu Santarvės ordinu, Rimantą Dichavičių. Kvietime į apdovanojimą kolegoms gyvoji Lietuvos legenda R. Dichavičius rašė: „…gavau netikėtą žinią, kad būsiu apdovanotas Lietuvos santarvės fondo ordinu „Pro Augenda Concordia“. Manau, kad lemiamą sprendimą nulėmė trys „Laisvės paženklinti“ tomai. Tad šis apdovanojimas priklauso mums visiems…“. Šį menininką vyresnioji karta mena kaip aktų fotografijų albumo „Žiedai tarp žiedų“ autorių. Albumas sukėlė milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Bet vertingiausi jo darbai – tritomis albumas „Laisvės paženklinti“, kurį skyrė Lietuvos nepriklausomybės simbolikai, ženklams bei juos kūrusiems menininkams įamžinti: trijuose tomuose 250 autorių ir 5,5 tūkst.…