Dažnas iš mūsų skuba aplankyti tolimuosius kraštus, tačiau visai pamirštame, kad visai šalia turime ką pamatyti, prisiminti, su kuo susipažinti. Lietuvos istorija toli gražu neapsiriboja vien tik dabartine valstybės teritorija. Ji glaudžiai susijusi su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija ir Baltarusija. Apie pastarąją ši kartą ir norėtume jums papasakoti.
Silvija BIELSKIENĖ
Dar XIII a. Lietuvos karalius Mindaugas prisijungė kai kurias baltarusių kunigaikštystes. Nuo to laiko beveik šešis šimtus metų abiejų valstybių istorija tapo neatsiejama, o abi tautos darė viena kitai didelę kultūrinę įtaką. Šiandieninės Baltarusijos žemės priklausė Lietuvos didikams. Ten stovėjusios pilys ir dvarai turėjo didelę gynybinę ir administracinę reikšmę. Labai liūdna, kad kai kurių iš jų telikę tik griuvėsiai, o kitos tik dalinai restauruotos.
Alšėnų pilis
Alšėnų pilyje XVI a. gyveno Sofija Alšėniškė – kunigaikščio Algimanto sūnaus Andriaus dukra – IV-oji Jogailos žmona. Juos supiršo kunigaikštis Vytautas. Jogaila buvo 72-ų metų amžiaus, kai vedė 17-metę Sofiją. Su ja susilaukė trijų vaikų.
Lydos pilis
Lydos miestelis užėmė labai svarbią vietą Lietuvos istorijoje. 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas čia pastatė pirmąją pilį (12 m aukščio, 0,6 ha ploto), kuri turėjo didelę gynybinę reikšmę. Ji buvo Lietuvos gynybinių pilių (Naugarduko, Krėvos, Medininkų, Trakų) linijos dalis. Lydos pilis priskiriama viduramžių ankstyvųjų aptvarinių gardinių pilių tipui. Vytauto laikais ji taip pat buvo labai garsi. 1710 m. per karą su švedais Lydos pilis buvo sudeginta. Sovietiniais laikais ji buvo įtraukta į restauruojamų objektų sąrašą. 1980 m. restauruota, tačiau tik iš išorės.
Naugarduko pilis
Pernai, minint Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, Naugarduke vyko renginiai šiai istorinei sukakčiai paminėti. Naugardukas neatsitiktinai pasirinktas minėti mūšio jubiliejų – dar iki Žalgirio mūšio 1408-aisiais įvyko slaptas Vytauto Didžiojo ir Jogailos susitikimas, kuriame buvo sutarta pradėti karą prieš Kryžiuočių ordiną. Naugarduko karių būriai taip pat dalyvavo Žalgirio mūšyje – apie tai primena memorialinė lenta miesto bažnyčioje. Naugarduko medinė pilis piliakalnyje buvo pastatyta XI a. Rusios kunigaikščių, o XIII a. viduryje Naugardukas buvo prijungtas prie Lietuvos ir valdomas karaliaus Mindaugo sūnaus Vaišelgos, po tėvo nužudymo Treniotos suokalbininkų. Mūrinė pilis Naugarduke buvo pastatyta Vytauto Didžiojo valdymo metais (1392–1430). 1422 m. karalius Jogaila šioje pilyje susituokė su ketvirtąja savo žmona Sofija Alšėniške. Pilis priklausė Lietuvos didikų Goštautų giminei. 1426 m. čia buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas, vykdavo bajorų suvažiavimai ir pasilinksminimai. Naugarduko pilies liekanos stūkso ant kalvos iškilusios 317 m. virš jūros lygio. Piliakalnis vadinamas Mindaugo kalnu. XVI a. ši pilis buvo laikoma viena galingiausių.
Miro pilis
Ši pilis turėjo mažesnę politinę reikšmę, buvo daugiau Radvilų bajorų pasilinksminimų ir pramogų vieta. Neretai ji buvo vadinama „mažąja Varšuva“. Gotikinis pilies kompleksas pradėtas statyti XV a. pabaigoje. Radvilų giminė ją baigė statyti renesanso stiliumi. Šalia pastatyti trijų aukštų rūmai. Per karus su Napoleonu pilis labai nukentėjo ir tik XIX a. pabaigoje pradėta atstatinėti. Tuo laiku suformuotas ir parkas. Pilies ansamblis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Nesvyžiaus pilis
Ši priklausė Radvilų, kurie buvo tituluojami nekarūnuotais karaliais, giminei. Ši vieta buvo nepaprastai svarbi ir valstybės vidaus gyvenime. Radvilos darė didelę įtaką karaliui Žygimantui Augustui. 1551 m. karaliaus valia į Nesvyžių buvo perkeltas saugoti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) archyvas, kuris apėmė virš 4000 įvairių dokumentų, pergamentų, svėrė 50 tonų. Pilis statyta renesanso stiliumi. Radvilos Antonijaus žmona prancūzė Marija de Kasteljan užveisė nuostabų sodą, kuris ir dabar džiugina atvykusių sielas. Ji vadino Nesvyžių „mažuoju Paryžiumi“. Pilis labai nukentėjo XVIII a. pradžioje per karą su Švedija. Po karo Radvilos iš esmės atstatė Nesvyžiaus pilį, kuri jiems priklausė iki pat 1939 m., kuomet Elžbieta Radvilaitė emigravo į Lenkiją, kur gyvena iki šiolei. Būtent Nesvyžiaus pilyje buvo sukurtas pirmasis pasaulyje balzamavimo receptas, kai reikėjo balzamuoti karalienė Barborą Radvilaitę. Po pilimi yra įrengti 34 požeminiai perėjimai, kurie jungė pilį su atskiromis miesto dalimis. Juos planuojama atkasti, restauruoti ir pristatyti atvykstantiems turistams. Į pilies kompleksą įeina 1587- 1603 m. pastatyta Kristaus Kūno jėzuitų bažnyčia. Tai viena pirmųjų barokinio stiliaus bažnyčių Rytų Europoje, jos autorius italas G. M. Bernardoni. Bažnyčioje, Radvilų kriptoje, palaidoti 72 šios šeimos nariai. Taip pat galima pamatyti vėlyvojo baroko freskas (1760 m.) ir 1583 m. Venecijos meistrų sukurtą Nukryžiuotojo Jėzaus altorių. Pilies ansamblis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Minskas
Minske yra įsikūrusi nacionalinė biblioteka, kuri laikoma ypatingu Baltarusijos technologijų aukštumų objektu. 24 aukštų biblioteka pastatyta per trejus metus. Iš 73 m aukščio apžvalgos aikštelės galima pasigrožėti Minsko panorama. 2006 m. buvo atidarytas knygų muziejus, kuris užima 288 kv.m plotą. Muziejuje eksponuojami virš 400 XV-XX a. įvairių rankraščių, knygų.
Krėvos pilis
Tai viena iš LDK gynybinės linijos mūrinių pilių. Ji pastatyta didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais (1316-1341). Atiduota valdyti jo sūnui Algirdui. Krėvos pilis susijusi su dviem lemtingais Lietuvos istorijos faktais. 1382 m. Krėvoje Algirdo sūnus Jogaila įkalino kunigaikštį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis ten buvo nužudytas, o Vytautui pavyko pabėgti. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvoje buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos unija, kuri padėjo pagrindus vieningos valstybės atsiradimui. XIX a. pilis apleista, o per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta. Šiandien didingą pilies istoriją primena tik griuvėsiai.