Biokuro gamybos verslą skatina ir ES parama

Biokuro gamybos verslą skatina ir ES parama
Nuo kuklaus gluosnių sodinukais įveisto 8 ha lauko – iki didžiausios šalyje Kaišiadorių ir Ignalinos rajonuose besidriekiančios 150 ha energetinių gluosnių plantacijos.

Tokį įspūdingą verslo šuolį per nepilnus penkerius metus padariusios UAB „Renergija“ siekiai nesibaigia ties šia riba. Įmonės direktorius Donatas Gustas atskeidė planus gluosnių valdas išplėsti iki daugiau nei 300 ha.
Pirmoji nesėkmė nesugniuždė
Siekti grandiozinių verslo planų bendrovei padeda ir Europos Sąjungos parama. Biokurui naudojamų augalų augintojai remiami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį.
Parama teikiama veisiant plantacinius želdinius, kurių rotacija trumpa – laikas tarp dviejų kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai, todėl jų auginimas greitai atsiperka. Trumpos rotacijos želdinių kategorijai priskiriami gluosniniai žilvičiai, karklai, drebulės.
D.Gustas tvirtina, kad gluosniai yra gajūs ir, jei vienais metais augimas būna menkesnis, kitąmet esant normalioms gamtos sąlygoms, jie sustiprėja ir auga gerokai sparčiau. Tuo bendrovę įsteigę trys entuziastai įsitikino pradėję šį verslą.
Pirmieji 8 ha Kaišiadorių rajone buvo užsodinti 2005-aisiais. Tačiau vasara pasitaikė karšta ir sausa, tad sodinukai išaugo nedideli. Pirmoji nesėkmė neužgesino vyrų entuziazmo. Užsispyrimas pasiteisino – kitąmet gluosniai vešėte suvešėjo.
Realizuoti nesunku
Pasak D.Gusto, biomasei naudojamos specialios gluosnių rūšys, kurios greitai auga. Įveista plantacija auga 25 metus ir kas 5 metus užauga po 50–60 tonų žalios biomasės. Išaugus gluosniams, galutinis produktas yra susmulkinta mediena – medžio skiedra. Ji naudojama kaip kuras kieto kuro katilinėse. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 biologine mase, t. y. skiedromis, kūrenamų katilinių.
Kaip teigia specialistai, ateityje augant iškastinio kuro kainoms, šios masės paklausa bus didelė, tad ir problemų dėl produkcijos realizavimo neturėtų kilti.
Tona gluosnių skiedrų duoda 8,9 GJ, tai yra maždaug tiek pat, kiek ir 1 tona durpių briketų.
Kaip pasakojo D.Gustas, energetiniai gluosniai reikalauja nuolatinės priežiūros, ypač pirmaisiais dvejais metais po pasodinimo. Svarbiausi darbai – piktžolių naikinimas, apsauga nuo ligų, kenkėjų ir žvėrių, jeigu plantacija yra šalia miško.
Tačiau tinkamai prižiūrėjus pirmuosius dvejus metus, gluosniai pasiekia 1,5–3 m aukštį ir sustiprėję užgožia žoles, tampa atsparesni kenkėjams ir ligoms. Pirmojo gluosnių derliaus sulaukiama po 4–5 metų. Paskui jis imamas kas treji metai.
Pirmąjį biologinės masės derlių „Renergija“ ketina nuimti ateinančią žiemą. Tuo tarpu ji aktyviai teikia paslaugas tiems, kurie nori įveisti energetinių gluosnių plantacijas.  Beje, bendrovė, pasiruošusi dalytis sukaupta patirtimi,  konsultuoja ir dėl ES paramos gluosnių įveisimui gavimo.
Lietuvoje dar nėra nė vienos plantacijos, kuri jau būtų davusi biomasės derlių. Tad „Renergija“ bus viena pirmųjų šalyje, įgyvendinusi visą energetinių gluosnių plantacijų vystymo ciklą nuo žemės užsodinimo iki pjovimo, biologinės masės pagaminimo ir realizavimo.
Parama tapo prieinamesnė
Žemės ūkio ministerija, skatindama atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, biokuro gamybai skiria itin didelį dėmesį.
Siekiant, kad kuo daugiau biokurui naudojamų augalų gamintojų pasinaudotų ES teikiama parama, buvo pakoreguotos KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklės.
Dabar trumpos rotacijos želdinius leidžiama veisti ne tik nuosavoje, bet ir nuomojamoje ar panaudos bei kitais pagrindais valdomoje žemėje.
Dar viena įgyvendinimo taisyklių naujovė yra susijusi su pateikiamais dokumentais.  Pareiškėjams, ketinantiems projektus ar jų dalį įgyvendinti skolintomis lėšomis, paskolos sutarčių nebūtina pateikti su paraiška, jas galima pristatyti kartu su pirmuoju mokėjimo prašymu. Su paraiška pakanka pristatyti tik paskolos suteikimo galimybę patvirtinančius dokumentus.
Didžiausias paramos intensyvumas – jauniesiems ūkininkams
Už vieną ha plantaciniais želdiniais apsodintų žemės ūkio naudmenų pareiškėjai gali gauti iki 5 179 litų siekiančią išmoką. Bendra vienam projektui skiriamos paramos suma negali viršyti 690 560 litų.
Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse dirbantiems jauniesiems ūkininkams, neturintiems 40 metų, paramos intensyvumas gali siekti iki 60 proc. Likusiems jauniesiems ūkininkams ar kitiems asmenims, ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, KPP lėšomis finansuojama  iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Visiems kitiems pareiškėjams paramos intensyvumas siekia iki 40 proc.
Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį priimamos iki šių metų pabaigos. Daugiau informacijos galima rasti žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.

Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų