Baltijos kelias po 20 metų

Julija Kirkilienė

Kaip ir prieš 20 metų, rugpjūčio 23 d., prie kryžkelės į Bagaslaviškį rinkosi žmonės iš Kaišiadorių, Trakų ir Elektrėnų savivaldybių. Tiesa, šiais metais jų buvo mažiau, nei 1989-taisiais, bet daugiau nei prieš 5 metus.
Pliaupiantis lietus renginyje dalyvauti nesutrukdė Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių savivaldybių vadovams, Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui, kunigams, Seimo nariams Dangutei Mikutienei ir Kęstučiui Daukšiui, būriui Elektrėnų jaunųjų šaulių, pagyvenusių žmonių organizacijai „Bočiai“ bei keletui šimtų šio regiono piliečių. Kaip ir prieš 20 metų į šią vietą atvyko ir kalbą pasakė žurnalistas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algimantas Čekuolis.  Beje, jis nebeprisiminė, kodėl prieš 20 metų jo vadovaujamame laikraštyje „Gimtasis kraštas“ po straipsniu apie Baltijos  kelią žurnalistas pasirašė tik inicialus A.P.  Prie kryžiaus, pastatyto aukštadvariečio Jono Kasparavičiaus,   renginį vedė elektrėnietis Juozas Janonis.
19 valandą, kai  visi akcijoje dalyvavę žmonės simboliškai susikibo už rankų, nustojo lyti lietus ir padangę apjuosė vaivorykštė. Žmonės šoko, dainavo, džiaugdamiesi ne tik laisve, bet ir tikėdami, kad vaivorykštė, tarsi pranašas, nušvietė gražią Lietuvos ateitį.
Tarp trijų savivaldybių, daugiausiai renginyje buvo dalyvių iš Elektrėnų savivaldybės, prieš dešimtmetį sukurtos iš Trakų ir Kaišiadorių rajonų. Už tai meras Arvydas Vyšniauskas savo kalboje ir dėkojo kaimynams.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Rimvydas Survila prisiminė tuos, kurie nesulaukė šio jubiliejaus, o Algimantas Čekuolis kalbėjo, kad Lietuva turtinga ne tik kapais, bet ir sąmoju, humoro jausmu, kas padėjo nugalėti iki dantų ginkluotus okupantus.
Renginio metu košės ir žolelių arbatos parūpino Darbo partijos atstovai, Aktyvus Trakų sąjūdžio dalyvis Romualdas Lankas surengė mini fotografijų paruodą iš Baltijos kelio ir jo penkerių, dešimties ir penkiolikos metų minėjimų.
Prieš 20 metų, minėdami Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių piliečiai, susikibę už rankų, sudarė gyvą  650  km grandinę. Ji nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. Akcija, kurioje dalyvavo  maždaug 2 milijonai žmonių,  pasauliui buvo pademonstruotas trijų Baltijos tautų Nepriklausomybės idėjos gyvybingumas. Pati akcija įtraukta į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Joje dalyvavo 1 milijonas lietuvių, tarp kurių  – daugybė mūsų savivaldybės gyventojų.  Po dvejų metų pasaulis pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomas valstybes.
Po 20 metų Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltijos kelią pavadino dvasiniu etalonu. Į simbolinį Baltijos kelią susirinko ir tie, kurie dalyvavo pirmąjame kelyje, ir tie, kurių tada dar net nebuvo, primindami istorinį pereinamumą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų