Lietuvos energijos sostinėje – Elektrėnų savivaldybėje – pasirodo, dar esama sodybų, gyvuojančių balanos gadynėje – be elektros. Elektros neturi ir Gilučių kaime gyvenantis, 45 metus elektrinėje dirbęs Vincas Janavičius. Tėvų žemėje namelį savo rankomis susirentęs energetikas sako, kad pačiam elektrą įsivesti kainuotų apie 50 tūkst. litų, ir jau buvo belaidojantis viltį, kad jo sodyba bus elektrifikuota.
Julija KIRKILIENĖ
Vincas mėgino pasistatyti net savo vėjo jėgainę, bet nepasisekė.Septyniasdešimtuosius metus beskaičiuojantis ir dar jėgų kaimo darbams dirbti nepristingantis buvęs energetikas jau dvylikti metai gyvena be televizoriaus, šaldytuvo, skalbimo mašinos ir kitų būtiniausių elektros prietaisų, be kurių mes neįsivaizduojame gyvenimo. Bet Vincui gyvenimas tėvų žemėje, iš kurios jų šeima buvo išvaryta sovietmečiu vykdant melioraciją, atperka visus nepatogumus dėl elektros.
Skirstomųjų tinklų operatoriaus „LESTO“ spaudos tarnyba šiomis dienomis išplatino pranešimą spaudai, kad nuo šių metų pavasario pradėjo nutolusių sodybų elektrifikaciją. AB „LESTO“ jau nutiesė elektros tinklus į 20 sodybų, neturėjusių elektros. Iki metų pabaigos rytinėje Lietuvos teritorijoje bendrovė planuoja užbaigti 50 sodybų prijungimo projektų. Iš viso per šiuos ir ateinančius metus bendrovė nemokamai elektrifikuos 81 sodybą. Daugiausia jų – Zarasų rajone, Panevėžio, Šalčininkų ir Elektrėnų savivaldybėje (7 sodybos).
O kas tie kiti, 6 savivaldybės gyventojai, energetikos širdies regione neturintys elektros?
„LESTO“ atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė redakcijai sakė, kad per šiuos metus planuojama elektrifikuoti Elektrėnų savivaldybės sodybas, esančias Gilučių, Gilūšio, Ašakienių ir Mijaugonių kaimuose. Pasirodo, kaimų sodybose elektros neturi tik tie, kurie sugrįžo į tėvų žemes, pasistatė ar dar statosi sau gyvenamuosius būstus, bet elektros vis dar neturi todėl, kad nuo jų žemių elektros tinklai yra toli ir patys negali savo būstų elektrifikuoti.
Tarp tokių gyvenančių balanos gadynėje pateko ir Almis Grybauskas, Vilniaus bei Prahos universitetų dėstytojas, rašytojas, vertėjas, tarp daugelio knygų iš čekų kalbos išvertęs ir „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius pasauliniame kare“. Jis savo tėvų žemėje, Gilūšio kaime, pasistatęs namą. Tiesa, A.Grybauskas retai užsuka į savo namus, tai ir elektros jam nereikėjo, bet senatvėje rašytojas planuoja gyventi čia, Gilūšio kaime, kur nuo kalnelio, ant kurio stovi jo namas, matosi gražūs vaizdai.
Kiti žmonės, ne tokie žymūs, kaip A. Grybauskas, bet taip pat negalintys gyventi svetur, savo tėvų žemėse arba atstato senas sodybas, kuriose buvo atjungta elektra, arba gyvena laikinuose vagonėliuose, kuriuose taip pat reikia elektros.
„Džiaugiamės galėdami įgyvendinti elektrifikavimo projektus, kurie senų sodybų savininkams atrodė kaip sunkiai įgyvendinama svajonė,“ – sako „LESTO“ elektros tinklo tarnybos vadovas Virgilijus Žukauskas. Pasak jo, dauguma senų sodybų savininkų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie nėra finansiškai pajėgūs skirti lėšų sodybų prijungimui prie elektros skirstomojo tinklo. Didžioji dalis sodybų buvo pastatytos atokiose vietovėse tarpukario laikotarpiu. Dėl didelio atstumo nuo sodybų iki skirstomojo tinklo įrenginių kai kuriais atvejais būtina pastatyti atskiras pastotes ir nuteisti po keletą kilometrų elektros linijų.
„LESTO“ duomenimis, vienos sodybos elektrifikavimo kaštai siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių litų, priklausomai nuo vietos ir atliekamų darbų pobūdžio. Siekdama įgyvendinti kaip galima daugiau prijungimo projektų, „LESTO“ kreipėsi dėl paramos į Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus ir gavo dalį lėšų. Rytų Lietuvos sodybų elektrifikavimo biudžetas siekia daugiau kaip 4,27 mln. litų: „LESTO“ investicijos sudaro 2,57 mln. litų, likusi dalis – iki 1,71 mln. litų – ES fondų lėšos.
Sodybų elektrifikacijos projektą „AB LESTO skirstomojo tinklo plėtra“ rytinėje Lietuvos dalyje „LESTO“ įgyvendina nuo šių metų gegužės 17 d. pagal finansavimo ir administravimo sutartį, kurią pasirašė su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra.