Apie P. Noreiką, žmogų, vertą deramo atminimo įamžinimo

Pranas Noreika su dukromis ir kaimynėmis 90 metų jubiliejuje. Iš kairės sėdi: Regina Lukšienė, Pranas Noreika, Gražina Spudulienė, stovi Edvardas Lukša ir dukros Vilija bei Eglė

Atsakydama į R. Šarknicko straipsnį „Žvilgsnis į Elektrėnus ir atminties išsaugojimą“, spausdintą laikraščio „Elektrėnų kronika“ Nr. 8, dėl P. Noreikos atminties įamžinimo, noriu išsakyti savo nuomonę. Mums pasisekė, kad elektrinės statybai direktoriumi buvo paskirtas Pranas Noreika, senosios kartos lietuvis. Gimęs tarpukaryje, kaip liaudis sako, Smetonos laikais, okupacijos metais supratęs, kad priešinantis santvarkai, galima pasirinkti mirtį, bet galima naujoje santvarkoje dirbti žmonėms… Kaip kažkada jis kalbėjo laikraščiui „Elektrėnų kronika“, sovietmečiu ne kartą buvęs Maskvoje svarstomas už savivaliavimą Elektrėnuose – ledo rūmų, „Vaikų pasaulio“ statymą – bet nenubaustas likdavęs už tai, kad sau asmeninės naudos neturėjo. P. Noreikos sveiku mąstymu į Nepri­klausomą Lietuvą Elektrėnai at­vesti buvo stiprūs. Nepamirškime, kad prasidėjus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, P. Noreika jį rėmė ir vieną Sąjūdžio aktyvistą paraginęs siekti nepriklausomybės, nes „dabar yra tas laikas. Jei jį praleisime, kito nebus“. Noriu paprieštarauti Audriaus Jurgelevičiaus nuo­monei, išsakytai straipsnyje, apie neva P. Noreikos nuodėmę, kad jis buvo komunistas. Bet jis tik būdamas komunistas galėjo savo kraštui tiek daug gero padaryti. Tuo metu mes visi gyvenome okupuotoje Lietuvoje, todėl jei elektrinės statybai nebūtų vadovavęs P. Noreika, vietoj jo galėjo būti atsiųstas direktorius iš Maskvos, ir tada jau Elektrėnai būtų buvę kitokie. Nepamirškime direktoriaus pastangų elektrinėje kuo mažiau įdarbinti specialistų iš „plačiosios tėvynės“. Jis ieškojo pačių geriausių specialistų Lietuvoje, o jauniems specialistams elektrinei ruošti Elektrėnuose buvo įkurtas Kauno politechnikos instituto vakarinis skyrius.
Aš ir dauguma mano kartos Elektrėnuose gyvenančių žmonių, suvažiavusių iš Lietuvos įvairių kampelių, sugrįžusių iš tremties, jaučiame didelę pagarbą miesto įkūrėjui ir Elektrėnų savivaldybės garbės piliečiui, ilgamečiui elektrinės direktoriui Pranui Noreikai. Elektrėnuose įsikūrė jaunos šeimos, dauguma specialistų, įgijusių specialybes, iš tremties sugrįžę žmonės buvo įdarbinti ir aprūpinti gyvenamu plotu. Mes prisimename, kad ne visi rajonų vadovai norėjo priimti tremtinius. Direktorius pasistengė, kad kiekvienas elektrėniškis gautų kolektyvinio sodo sklypelį. P. Noreika įtikino sovietinės šalies valdžią, kad ir naujam miestui reikalingas nuosavų namų kvartalas, todėl dar iki nepriklausomybės ėmė kilti elektrinės darbuotojų nuosavi namai. Dėl P. Noreikos tinkamo požiūrio į žmogų Abromiškėse iškilo dabartinė reabilitacijos ligoninė. Tai buvo akivaizdus direktoriaus rūpestis sunkiai dirbančių energetikų sveikata. Elektrėnuose viskas buvo statoma direktoriaus rūpesčiu ir buvo siekiama, kad nauji statiniai būtų geriausi Lietuvoje. Tai ir restoranas „Perkūnkiemis“, išskirtinės architektūros parduotuvė „Puikinas“, išskirtinis tiltas į marias, „Vaikų pasaulis“, į kurį ekskursijos važiuodavo iš visos Lietuvos, baseinas, valčių prieplauka ir buriuotojų klubo pastatas. Tikinčiųjų bendruomenė dėkinga P. Noreikai už pagalbą Elektrėnų bažnyčios statybai, už paramą chorui „Energetikas“.
Elektrėniečiai kaip padėką miesto statytojui jo vardu yra pavadinę vieną mažą gatvelę. Girdėjau, kad ta gatvelė, einanti pro baseiną, Ledo rūmus ir „Vaikų pasaulį“ esą jungianti visus pastatus, statytus P. Noreikos pastangomis, todėl jau esantis geras paminklas miesto statytojui. O aš manau, kad P. Noreikos vardu reikėtų pavadinti ilgąsias Sabališkių arba Draugystės gatves ir dar jo vardu pavadinti kurią nors miesto aikštę. O ta lenta, kurioje tarp kitų energetikų įrašytas ir Pranas Noreika, kabėti turėtų ne elektrinės mašinų skyriaus salėje, o mieste, gal bibliotekos ir kultūros centro fojė, kad ir naujai apsigyvenę elektrėniškiai, ir Elektrėnuose gimusi jaunoji karta žinotų savo krašto darbštuolius. Tikiu, kad savivaldybė kitais metais, minint P. Noreikos šimtmetį, deramai įamžins miesto kūrėjo atminimą.

P. Noreikos bendražygė Regina Lukšienė