Semeliškės – mažoji kultūros sostinė

Semeliškės – mažoji kultūros sostinė

Laikinas, bet ypatingas Roko Rulevičiaus sukurtas Semeliškių varpas. Sauliaus Červoko nuotr.

 

Semeliškės – mūsų gyvenimas.
Mūsų laimė ir mūsų likimas.
Tai dėl to jų istoriją mename,
Tai dėl to šiandien sujudimas.

(Irena Černiauskienė)

 

Julija Kirkilienė

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos po­sėdyje 2026 m. mažosios kultūros sostine, tarp penkių kitų mies­telių, išrinktos Semeliškės. Kovo 7-ąją oficialiai buvo atidaryti Semeliškių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės 2026 – tituliniai metai. Šeštadienio pusiaudieny Semeliškių renginių or­ganizatorė Silvija Bielskienė iškilmingą renginį pradėjo įra­šyta eiliuota Semeliškių 750 metų istorija, semeliškietis gim­nazistas Rokas Rulevičius, iš­garsėjęs aukščiausio Lietuvoje sniego senio pastatymu, iškėlė Lietuvos mažosios kultūros sos­tinės vėliavą, meras Gediminas Ratkevičius įkūrė ugnį. Rokas Rulevičius ne tik aukščiausią sniego senį nulipdė, bet, prof. Tado Šumsko paragintas, dar specialiai Kultūros sostinės atidarymui iš sniego sukūrė Se­meliškių varpo skulptūrą.

Šalies vadovų sveikinimai
Iš aikštės šventė persikėlė į renginių salę. Šventės pradžioje meras Gediminas Ratkevičius perskaitė Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą: „Brangi Semeliškių bendruomene, gerbiami renginio svečiai, prasminga ir simboliška, kad jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos mažųjų kultūros sostinių tradicija šiemet užsuko į Semeliškes. Jūsų miestelio istorijoje, tarsi turtingame ir spalvingame mikropasaulyje, atsispindi visos mūsų šalies raida. Nuo pirmojo paminėjimo Lietuvos valstybingumo pradžioje iki parapijos įsteigimo, o vėliau ir unikalios savo medine architektūra Šv. Lauryno bažnyčios pastatymo. Nuo įdomaus urbanistinio, architektūrinio ir meninio paveldo iki gamtos ir istorijos harmonija alsuojančio kraštovaizdžio. Nuo viduramžiais prekyba ir amatais garsėjusio miestelio iki šiandien savo gyvybingumu išsiskiriančio šviesaus kultūros židinio. O kur dar „Nuo Lauryno iki Roko“ kūrybinis šurmulys ir meninės įvairovės kupinos tradicijos. Jūs galite pagrįstai didžiuotis unikalia savo krašto tapatybe. Tačiau didžiausias pasididžiavimas – šio krašto žmonės. Susitelkę į stiprią ir aktyvią Semeliškių bendruomenę, Jūs puoselėjate svarbiausias vertybes – pagarbą protėvių palikimui, meilę gimtajai šaliai, pilietiškumo ugdymą, atsakomybę už mūsų visų ateitį. Semeliškės visais laikais buvo jungtis tarp praeities ir dabarties, tarp skirtingų kultūrų ir tikėjimų, o šiandien jos tampa ryškiu visos Lietuvos kultūros žemėlapio šviesuliu. Būdami kul­tūros sostine, Jūs atsiveriate Lietuvos žmonėms, kviesdami praturtėti daugiau sužinant apie Jūsų kraštą, pajusti ypatingą istorijos bei modernumo dermę ir patirti bendrystės grožį. Linkiu, kad Jūsų miestelio puošmena – vienas seniausių varpų Lietuvoje – į Semeliškes visus metus kviestų gausų svečių ir lankytojų būrį, o garsas apie mažosios kultūros sostinę plačiai sklistų po visą Lietuvą. Gra­žios atidarymo šventės ir turiningu kultūros vyksmu didžių mažosios sostinės metų.

Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos Prezidentas

Kultūros viceministrė Renata Kurmin perskaitė kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės sveikinimą:
„Gerbiama Seme­liškių bend­ruomene, simboliška ir labai prasminga, kad šiuos ypatingus kultūros sostinės metus pradedate kartu švęsdami ir iškilia proga – vieno seniausių Lietuvos miestelių 750 metų jubiliejumi. Tapimas Lietuvos mažąja kultūros sostine nėra tik titulas. Tai – ilgamečio susitelkimo, kūrybiškumo ir begalinės meilės savo kraštui įvertinimas. Semeliškės, įsikūrusios vaizdingame Strėvos upės slėnyje, mena gilią ir garbingą istoriją. Šv. Lauryno bažnyčios varpų dūžiai, pagarba paveldui ir tokios gyvos tradicijos kaip kasmetinis festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ liudija, kad esate bendruomenė, gebanti jautriai derinti garbingą praeitį su naujomis, telkiančiomis iniciatyvomis. Esate puikus įrodymas, kad kultūros gylis matuojamas ne gyventojų skaičiumi, o nuoširdžia bendryste. Tai, ką puoselėjate Semeliškėse – nuo pagarbos praeičiai iki drąsių naujų įdėjų, peržengia vieno miestelio ribas ir tampa svarbia visos valstybės kultūrinio žemėlapio dalimi. Linkiu, kad 2026-ieji taptų atradimų, skambių renginių ir tvirtos bendrystės metais. Tegul Semeliškių vardas skamba garsiai, o kiekviena diena visai bendruo­menei ir miestelio svečiams primena gražų pasirinktą šūkį – Semeliškes mums likimas dovanojo. Sėkmės ir šviesių kultūros metų.

Su pagarba, kultūros ministrė Vaida ALeknavičienė

Šventinė „Mažosios kultūros sostinės“ akimirka. S. Červoko nuotr.

 

„Mažųjų kultūros sostinių iniciatyva kasmet įrodo, kad gyvybinga ir autentiška kultūra klesti visoje Lietuvoje. Tai puikus pavyzdys, kaip bendruomenių iniciatyva ir partnerystė gali sukurti išliekamąją vertę“, – sveikindama Semeliškes kalbėjo kultūros viceministrė Anna Kuznecovienė. – Nuoširdžiai sveikinu penkias naujas sostines, laimėjusias šį garbingą vardą. Linkiu, kad šis titulas taptų postūmiu sutelkti bendruomenes, įgyvendinti drąsias idėjas ir sukurti renginius, kurie praturtintų ne tik vietos kultūrinį koloritą, bet ir pritrauktų lankytojus iš visos šalies. Tai puiki proga atskleisti savo krašto kultūrinį unikalumą“.

Už Semeliškių garsinimą renginių organizatorė S. Bielskienė dėkoja Rokui Rulevičiui ir jo tėveliams. Sauliaus Červoko nuotrauka.

 

Kiti sveikinimai
Perskaitęs Prezidento sveikinimą, meras nuo savęs taip pat gražiai Semeliškes sveikino: „Gerbiami semeliškiečiai, mieli svečiai, brangūs bendruomenės nariai,
šiandien atveriame naują ir prasmingą puslapį Semeliškių miestelio gyvenime. Nuoširdžiai sveikinu Jus su Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymu. Tai garbingas ir įpareigojantis titulas, liudijantis, kad čia gyva kultūra, stipri bendruomenė ir pagarba savo kraštui. Semeliškės – tai ne tik gražus miestelis mūsų savivaldybėje. Tai vieta, kur jaučiama istorijos tėkmė, kur saugomos tradicijos ir kur žmonės moka būti kartu. Kultūra gimsta ne tik didžiuosiuose miestuose ar didelėse scenose – ji gimsta bendruomenėje, žmonių susitikimuose, dainose, šventėse, kūryboje ir kasdienėje pagarboje savo kraštui. Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas – tai pripažinimas Jūsų aktyvumui, kūrybingumui ir bendruomeniškumui. Tai įrodymas, kad mažesni miesteliai gali būti dideli savo dvasia. Tikiu, kad šie metai atneš daug gražių renginių, prasmingų susitikimų, naujų idėjų ir dar labiau sustiprins Semeliškių bendruomenę. Linkiu, kad šie kultūros metai būtų kupini kūrybos, bendrystės ir pasididžiavimo savo kraštu. Tegul kiekvienas renginys tampa švente, kiekvienas susitikimas – įkvėpimu, o kiekviena iniciatyva – dar vienu žingsniu stiprinant mūsų kultūrą ir bendruomenę. Didžiuojuosi Semeliškėmis ir jų žmonėmis. Tegul šie metai būna šviesūs, kūrybingi ir įsimintini“.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė S. Bielskienei įteikė Lietuvos mažųjų kultūros sostinių simbolį – spalvoto stiklo Lietuvos formos, primenančios širdelę, skulptūrėlę. Seimo narių Kęstučio Vilkausko ir Algimanto Rad­vilos vardu sveikino Elzbieta Juknevičiūtė, Rimantas Baravykas, Viktorija Juknevičienė. Sveikino ir dovanas Rokui Rulevičiui, aukš­čiausio Lietuvos sniego senio rekordininkui bei iš sniego sukurto didžiausio varpo autoriui teikė Sei­mo narė Edita Rudelienė. Koncertavo Vilniaus folkloro ansamblis „Nalšia“ (vad. Audronė Vakarinienė), kuriame dalyvauja ir kraštietis Kazimieras Šiaulys. Renginio organizatoriai ir Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė Semeliškių simboliais apdovanojo rėmėjus, ambasadorius, įstaigų vadovus, pagalbininkus ir Roko Rulevičiaus, išgarsinusio Semeliškes rekordais, šeimą. Nenusakomą vienybės būseną išgyvenome kartu sugiedoję pagal Aniutos-Laukų Gėlės žodžius prof. Tado Šumsko aranžuotą finalinę dainą „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“. Renginys tęsėsi, apžiūrint Semeliškių tapybos plenerų dalyvių darbų parodą.
Primename, kad Semeliškių miestelis, vienas seniausių mies­telių Lietuvoje, prigludęs įstabaus grožio slėnyje, kurį iš visų pusių supa miškai, skalauja ežerai, o upė Strėva, priėmusi Dabintos vandenis, kaip kaspinas juosia miestelį. 2026-aisiais Semeliškės tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine ir mini daug jubiliejų: Semeliškių 750-metį, Parapijos 520-metį, bibliotekos 80-metį, festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ 25-metį. Šioms progoms paminėti Semeliškėse planuojama daugybė koncertų, parodų, edukacijų, bendruomeninių iniciatyvų ir ki­tų kultūrinių renginių, ku­riuos įgyvendins Semeliškių bend­ruomenės, Semeliškių kultūros klubas, seniūnija, kitos įstaigos, organizacijos, o žiūrovais ir dalyviais bus ne tik semeliškiečiai, bet ir gausybė svečių iš įvairiausių Lietuvos kampelių bei užsienio. Sekite reklamą ir vingiuotu, bet gerai suremontuotu keliu, vis užsukite į Semeliškes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas