Alaus skardinės – sena meilė, kuri nerūdija

Alaus skardinės – sena meilė, kuri nerūdija

Kamilė Piličiauskaitė,
VU Komunikacijos fakulteto studentė, praktikantė

Dažnai praeidami pro garažus nesusimąstome, jog juose gali slypėti kur kas daugiau nei mašinos ar jų dalys. Dainius Kizla garaže saugo įspūdingą – keliolikos tūkstančių vienetų – alaus skardinių kolekciją. Nors jam tai tik hobis, tačiau Lietuvoje jis vienas iš daugiausiai alaus skardinių sukaupusių žmonių.

Dainius Kizla
Dainius Kizla

Kodėl nusprendėte pradėti kolekcionuoti alaus skardines?
Kai Lietuva tapo nepriklausoma šalis, daug kas važiavo į užsienį, ypač į Lenkiją, į Rusiją. Važiavau ir aš. Ten rasdavau įvairių alaus skardinių. Jos man buvo gražios, nematytos, todėl vis atsiveždavau, ir taip pradėjau rinkti. Surinkau kelis šimtus alaus skardinių, bet gyvenau bute, todėl nebeužteko vietos. Deja, teko jų atsisakyti – iškeičiau į lietuviško alaus etikečių komplektą. Pradėjau rinkti lietuviško alaus etiketes, o vėliau ir pasaulio. Bet tų etikečių juk neparodysi, tik albumai yra. Vėliau, kai persikrausčiau į namą, vėl pradėjau kolekcionuoti alaus skardines. Kaip sakoma, sena meilė nerūdija…

O ką darėte su sukauptomis etiketėmis?
Jos liko pas mane. Apie 10 tūkstančių lietuviško alaus ir apie 40 tūkstančių pasaulio etikečių.

Ar dabar kolekcionuojate tik alaus skardines?
Vis dar domiuosi ir lietuviškomis etiketėmis, tik ne taip entuziastingai kaip alaus skardinėmis. Be to, jau keletą metų esu susidomėjęs ikikarinės Lietuvos alaus tematika – dokumentais, įranga.

Kiek šiuo metu turite sukaupęs alaus skardinių?
Praeitais metais skaičiavau, buvo daugiau kaip 12 tūkstančių. Dabar turėtų būti apie 13 tūkstančių, gal netgi šiek tiek daugiau.

Ar esate vienintelis toks, o gal turite konkurentų?
Prieš keletą metų galbūt ir buvau vienintelis. Buvo laikmetis, kai visi kolekcionavo, bet tas kolekcijas su­darė vos keli šimtai vienetų. Didesnei kolekcijai sukaupti trukdė amžina problema – nėra vietos. Dabar jau yra ir kas turi apie 7–9 tūkstančius vienetų alaus skardinių. Lietuvoje yra apie 10 tokių kolekcijų.

Kaip randate naujų skardinių?
Daugiausia stengiuosi rasti­ naujų skardinių mainų principu. Yra įvairūs klubai. Pavyzdžiui, Europoje yra slovakų porterių klubas, vokiečiai irgi turi daug klubų. Jie organizuoja susitikimus, kuriuose galima vykdyti mainus. Keistis galima ne tik skardinėmis, bet ir etiketėmis, kamšteliais, bokalais, padėkliukais, taurėmis… Lietuvoje, Pilialaukio restorane, irgi panašiai darydavome, tik ten susirinkdavo apie 70–100 žmonių, o tarptautiniuose susitikimuose dalyvauja 3–4 tūkstančiai kolekcionierių.

Ar Jūsų skardinių ekspozicija turi kažkoką tvarką? Jei taip, kokią?
Iš pradžių, kai buvo maži kiekiai, viską dėjau į bendrą lentyną, bet po to pamačiau, jog skardinės pradėjo dubliuotis. Todėl dabar dedu pagal gamintojus (bravarus).

Kai turite sukaupęs tokią didelę kolekciją, kaip įsimenate, kokios skardinės jau yra Jūsų kolekcijoje?
Kai kolekcijoje buvo keli tūkstančiai skardinių, tai iš esmės atsimindavau kiekvieną. Dabar jau iš kokių 500–700 skardinių keliasdešimt dubliuojasi. Jauni kolekcionieriai daro labai protingai – viską nufotografuoja, susižymi ir jau žino, ką turi kolekcijoje, o ko dar ne. O man dabar viską nufotografuoti prireiktų kelių mėnesių.

Kuri skardinė Jums vertingiausia?
Vienos vertingiausios neturiu, bet man labai svarbios lietuviškos skardinės. Kolekciniu atžvilgiu yra keletas brangesnių, bet man jos visos išlieka alaus skardinėmis.

Kaip atsirenkate, kurios skardinės keliaus į kolekciją?
Iš pradžių rinkdavau visas. O dabar jau atsižvelgiu į kokybę, prioritetą skiriu senesnėms skardinėms arba įdomesnėms, pavyzdžiui, su nuotraukomis.

Jūsų kolekcija saugoma paprastame garaže. Kaip apsaugote sukauptas vertybes?
Nemanau, kad kažkam reikia tų skardinių. Kartais randu prie garažo arba ant suoliuko maišelyje užrištų skardinių ir net nežinau, kam padėkoti.

Kokius turite titulus, apdovanojimus?
Klubuose esu gavęs įvairių apdovanojimų – didžiausios kolekcijos, didžiausio metalisto… Prieš kelerius metus Rytų Europoje buvau vienas iš didžiausią alaus skardinių kolekciją turinčių kolekcionierių. O visos Europos mastu mano kolekcija yra gana maža. Daugiausiai ir ilgiausiai renka italai, vokiečiai, o aš renku tik 15 metų, todėl ir negaliu pasigirti didele kolekcija.

Jūsų kolekciją matė nema­žai žmonių. Kokio netikėčiau­sio komentaro ar svečių esate sulaukęs?
Buvo atvykę svečiai iš Vengrijos ambasados, tai padovanojo vengriško alaus dėžutę. Žmonės juokauja, jog turiu sukaupęs daug metalo, viską galėsiu priduoti, bus pensijai pinigų. Vienas iš smagesnių atsiminimų, kai kolega atvežė porą maišų skardinių, nes jau ir jam nebeužteko vietos visoms skardinėms. Tik sako, kad viena skardinė ypač svarbi, nes išgėrė tą alų su pirma meile.

Kokia ateitis laukia Jūsų kolekcijos?
Turiu numatęs labai gerų planų, bet tegu tai dar pabūna paslaptis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas