Virginija Jacinavičiūtė
Į Elektrėnus atvykusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė norinti išgirsti rekomendacijas, siūlymus ir kritiką, ką galima keisti ir tobulinti vykdant įstatymus ir įgyvendinant reformas socialinės apsaugos srityje. Penktadienį (04-15) savivaldybėje ministrė lankėsi kartu su viceministru Martynu Šiurkumi. Savivaldybės tarybos salėje ministrė su savivaldybės vadovais bei įvairių įstaigų atstovais kalbėjo apie socialinės srities aktualijas bei iššūkius. Vėliau ministrė apsilankė Socialinės globos namuose, Paramos šeimai tarnyboje, Socialinių paslaugų centre bei buvusiuose Beižionių vaikų globos namuose, kur dabar gyvena nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
Valstybės stiprybė
Pasak ministrės, kol nieko nėra akmeny iškalta – viską galima koreguoti ir keisti. „Kartais pačius gražiausius dalykus teoriškai aprašai, o kai reikia pritaikyti praktikoje, net nepagalvoji apie akcentus, kurie gali iškilti“, – kalbėjo ministrė.
Savo kalbą ministrė, kaip pati sakė, pradėjo nuo emocinės dalies – karo Ukrainoje, kuris palietė kiekvieną šalies gyventoją. Pasak ministrės, karas privertė labai staiga mobilizuotis ir pakeisti prioritetus. Įprastas gyvenimas apsivertė, atsirado daug svarbesnių dalykų, kurie grasina atimti visą gėrį, kurį lig šiol žmonės turėjo. Ministrė sakė, kad Lietuva maža, bet stipri valstybė, kuri viena pirmųjų ėmė teikti pagalbą Ukrainai. Karo akivaizdoje Lietuvos misija – visam pasauliui skelbti, koks yra Rusijos režimas. „Mes puikiai pažįstam tą režimą, kuris dabar kovoja su Ukrainos žmonėmis, esam patyrę tai savo kailiu. Ne visos Vakarų valstybės tai patyrusios. Kartais reikia kalbėti garsiau, o ne tyliau, tam, kad visi žmonės pamatytų, kokia yra ta realybė“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad Lietuvos stiprybė priklauso nuo žmonių.
„Mūsų užduotis maksimaliai stiprinti savo valstybę. Kiekvieno žmogaus darbas yra indėlis į valstybę – kiek sunešam į valstybę stiprybės, tiek ir turime sau, tiek galime pasidalinti su kitais“, – kalbėjo ministrė.
Krizių metai
M. Navickienė akcentavo, kad šaliai sustiprėti padėjo viena po kitos iškilusios krizės. Vyriausybė pradėjo darbą, kai Lietuvoje vis labiau siautėjo COVID-19 virusas. Nebuvo nei apsaugos priemonių, nei dezinfekcinių skysčių, nei skiepų. Nepaisant to, kad nebuvo žinojimo, kaip tvarkytis su pandemija, savivaldybės sugebėjo užtikrinti paslaugas žmonėms. Mobilizacija dėl pandemijos krizės užgrūdino tiek sprendimų priėmėjus, tiek vykdytojus. Pandemijos iššūkius dar lydėjo nelegalių migrantų krizė, didėjančios kainos ir infliacija. Bet didžiausia bėda, pasak ministrės, karas Ukrainoje. „Susigrąžinčiau visas šias krizes ir gal padauginčiau iš dviejų, jei šios paskutinės – karo – krizės pavyktų išvengti. Tai didžiausia tragedija, kuri galėjo mūsų kartos žmones ištikti“, – sakė ministrė.
Sužinojusi, kad Elektrėnų savivaldybėje parama teikiama apie 400 nuo karo Ukrainoje pabėgusių ukrainiečių, ministrė dėkojo už paramą ir iniciatyvas nelaukiant centrinės valdžios sprendimų. „Darėte tai, ką reikia. Labai paprasta koordinuoti nacionalinius sprendimus, kai jūs vietoje puikiai tvarkotės ir be jų. Esame pasiruošę bendradarbiauti, bet visokių įvyksta pakeliui dalykų: nepakankamai greitai išduodamas leidimas gyventi, nepakankamai greitai apsisuka kokia nors procedūra. Tada, kaip vietoj susidėlioji, taip geriausiai ir veikia“, – gyrė ministrė savivaldybę, pridėdama, kad paramos ukrainiečiams požiūriu Elektrėnų savivaldybė yra pavyzdinė.
Neretai tenka išgirsti, kad Lietuva ukrainiečiais rūpinasi labiau nei pačiais lietuviais. Šios kalbos pasiekia ir ministeriją, todėl M. Navickienė šiai temai taip pat skyrė dėmesio. „Mes kitiems žmonėms nieko daugiau, negu savo šalies nepasiturintiems gyventojams negalime suteikti. Neturėtume tokio resurso. Mes sakome, kol turite šį statusą, gyvensite taip pat kaip Lietuvos nepasiturintys gyventojai, kuriems priklauso tam tikros socialinės garantijos, gydymas, ugdymas ir pan. Tas priešinimas gal iš nusivylimo ateina, bet norisi pasiūlyti pažiūrėti savo akimis, kaip atrodo Mariupolis, iš kurio nieko nelikę“, – sakė ministrė, kviesdama pasakyti žmonėms, kaip yra iš tikrųjų. „Kažkas buvo paleidęs gandą, kad priklauso subsidijos, jei įdarbini ukrainietį, o jei lietuvį, tai jau nepriklauso. Netiesa – nėra ir nebuvo tokio dalyko“, – sakė M. Navickienė.
Didins pensijas
Aptarus karo aktualijas ministrė skyrė dėmesio reformoms. Dieną prieš vizitą Elektrėnuose Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui. Biudžetas atnaujintas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.
Pasak M. Navickienės, atnaujintame biudžeto projekte numatytos priemonės kylančioms kainoms amortizuoti. Prioritetas – padėti toms grupėms, kurios yra pažeidžiamiausios, ir toms, kurioms kainų kilimas gali kelti didžiausias pasekmes. „Jos tiems žmonėms, kuriems ypatingai reikia pagalbos. Nenorime eiti vienkartinių išmokų pabarstymo keliais. Jei priimame sprendimą, jis turi būti sisteminis ir didinantis žmonių pajamas į priekį“, – sakė ministrė. Nuo 2023 m. sausio mėnesio 5 procentais bus padidinta bazinė pensija. Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams.
Kompensacijos
Nuo šių metų buvo pakeista būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodika, todėl kompensacijas už šildymą gauna daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų, įskaitant ir senjorus. Pasak ministrės, dėl kompensacijos besikreipiančių asmenų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 90 000 pernai iki 253 000 šių metų kovo mėn. O augant valstybės remiamų pajamų dydžiui, kompensacijas už šildymą kitąmet gaus dar daugiau žmonių. Ministrė sako, kad kompensacinis paketas amortizuos energijos kainų kilimą, kurias iki kosminių aukštumų iškėlė karo infliacija. Kol karas nesibaigs, kompensacijos padės sureguliuoti, kad kainos neaugtų greičiau nei valstybės pagalba, o žmonių pajamos būtų apsaugotos.
„Tai sudėtingas laikotarpis, per kurį mes turime apsaugoti pajamas, ekonomiką, biudžeto deficitą ir užtikrinti, kad ekonomika toliau augtų“, – sakė ministrė.
Elektrėnų socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė kalbėjo, kad socialinės apsaugos srityje yra daug pakitimų ir jie žmonių naudai. Tik ne visi žmonės išdrįsta ateiti ir paklausti, ar kompensacija už šildymą priklauso. Jei jau pats žmogus jaučia, kad neišgyvena iš šeimos pajamų, didelė tikimybė, kad kompensacija priklauso, sako V. Šimkūnienė. Per praeitus metus savivaldybė padengė 193 tūkst. eurų šildymo kompensacijų, o per šių metų tris mėnesius – 237 tūkst. Skaičiai rodo, kad savivaldybėje kompensacijas gaunančių asmenų skaičius gerokai išaugo.
„Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete 2,5 mlrd. eurų skirta amortizuoti energinį kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Didesnę šių lėšų dalį sudaro ES lėšos, daugiau kaip milijardą – nacionalinio biudžeto lėšos.
Meškerė vietoj žuvies
Vieni žmonės dirba ir vos galą su galu suduria, todėl reikia kreiptis dėl kompensacijų. Kiti nedirba ir dirbti nenori, nes dažnu atveju turi priklausomybių ar skolų, kurias antstoliai netrunka „išmušti“. Pasitaiko ir taip, kad žmogus dirba šešėlyje ir dar gauna išmokas iš Užimtumo tarnybos. Kad sugrąžintų žmones į darbo rinką, kad ištrauktų darbuotojus iš šešėlio, Vyriausybė reformuos Užimtumo sistemą. Ministrė sako: reformos tikslas, kad kuo daugiau žmonių dirbtų ir uždirbtų. „Negalime nurašyti žmonių, kurie ilgą laiką nedirba. Jie nedirba, nes turi kokių nors priklausomybių arba įsiskolinimų. Dėl įvairių priežasčių šie žmonės patys save pasmerkę ir mes juos pasmerkę. Negalime sakyti, kad jie yra beviltiški. Jie yra mūsų piliečiai, turime išsiaiškinti priežastis, kodėl jie nedirba ir suteikti galimybę – gydymą ar padėti susidėlioti skolas“, – apie viziją kabėjo M. Navickienė.
Pasak ministrės, ilgalaikių bedarbių nėra tiek daug, kad nebūtų galima suskaičiuoti. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl su tais žmonėmis turėtų dirbti atvejo vadybininkas. „Pats įstatymas problemų neišspręs, nes atsakymas slypi individualiame žmogaus pamatyme“, – kalbėjo ministrė ir pridūrė, kad neduodant žmogui meškerės, visada reikės duoti žuvį.
Reaguodama į ministrės kalbą savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė pasidalino patirtimi apie bandymą dirbti kartu su Užimtumo tarnyba. Prieš keletą mėnesių buvo organizuota darbo mugė, pakviesta apie 10 darbdavių, 150 užimtumo tarnybos klientų, bet didelio susidomėjimo nebuvo. Tas tik patvirtina, kad žmogus, įpratęs gauti žuvį, jau nebenori meškerės. Būtina individualiai dirbti su žmogumi, kad jam grįžtų motyvacija dirbti. Įvairios kompensacijos noro dirbti nežadina. „Gal pirma reikia žmogui pasiūlyti dirbti ir jeigu jis nesutiko kelis kartus, gal reikėtų mažinti paramos paketą?“, – siūlė V. Šimkūnienė bei pridūrė, kad socialinė parama ir Užimtumo tarnyba turėtų būti vienose rankose.
Neįgaliųjų reikalai
Šiuo metu Vyriausybė planuoja socialinių įmonių reformą, kurios tikslas, kad neįgalieji kiekviename darbe gautų subsidiją bei pagal poreikius pritaikomą darbo vietą. Neįgalieji galėtų dirbti ne tik socialinėse įmonėse, bet ir atviroje darbo rinkoje, o darbdaviai gautų vienodas subsidijas, nesvarbu įmonė socialinė ar ne. „Neįgalus žmogus turi darbo vietą gauti ten, kur ta vieta jam pritaikoma. Pavyzdžiui, „Rimi“ priima daug žmonių su negalia, nors jie nėra socialinė įmonė. O socialinės įmonės jau tampa kaip getai, kurie ima tik neįgalius žmones. Susidaro uždara sistema ir darbdaviai gauna labai daug įvairiausių lengvatų, kurios nebūtinai pasiekia pačius neįgaliuosius“, – sakė M. Navickienė
Ministrė pasidalino mintimis, kaip siekiama supaprastinti neveiksnumo nustatymo tvarką, kuomet vaikai sulaukia pilnametystės. Pasak ministrės, nebereikės praeiti pragaro vartų, kad įrodytum, jog esi tinkamas tėvas vaikui, kurį auginai iki pilnametystės. Aprūpintojo statusas bus suteikiamas lengviau ir greičiau.
M. Navickienė pristatė numatytą negalios nustatymo reformą, kurioje bus akcentuojamas ne tik asmens negalėjimas, bet ir galėjimas. Siekiama, kad negalios nustatymo sistema būtų orientuota į asmens individualių poreikių nustatymą, tenkinimą, asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką, gauti individualius poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą.
Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančauskis susitikime pasinaudojo proga išsakyti savo nuomonę apie neįgaliųjų reikalus. Pasak jo, su neįgaliaisiais dirbantys žmonės nieko negali daryti be popieriaus, t. y. be akreditacijos. Socialinės priežiūros paslaugų akreditacija pažymi, ar įstaiga atitinka ministerijos aprašo reikalavimus. Tik akredituotos paslaugos gali būti finansuojamos valstybės bei savivaldybės biudžeto lėšomis. Z. Jančauskis taip pat akcentavo, kad neįgalieji dažnu atveju dėl nepritaikytos infrastruktūros negali patekti į valstybines įstaigas.
Ministrė atsakė, kad akreditacija yra svarbi ir reikalinga, nes ji esą padeda užtikrinti paslaugų kokybę. Paslaugos turi įgalinti, atverti kelius dalyvauti bendruomenėje, didinti savarankiškumą, gerinti sveikatą.
Kalbėdama apie aplinkos pritaikymą neįgaliesiems ministrė sakė, kad Neįgaliųjų teisių konvencija pirmiausia turi būti žmonių galvose. Tai požiūris, kad ne žmogus yra neįgalus, o aplinka yra tokia, kuri neįgalina. Pastatų pritaikymas, liftai, keltuvai, pandusai esą yra labai svarbu ir nebūtinai sunkiai įgyvendinama. „Reikia susiplanuoti ir susidėlioti biudžetą“, – sakė ministrė.
Seimo narė Silva Lengvinienė, reaguodama į diskusiją, svarstė, kad savivaldybėje turėtų dirbti asmuo, kuris koordinuotų neįgaliųjų reikalus.
Sveikatos reforma
Susitikimo laikui einant į pabaigą, meras Kęstutis Vaitukaitis domėjosi, kas žinoma dėl sveikatos reformos, kuri aktuali Elektrėnų savivaldybei.
Šiuo klausimu ministrė nepasakė nieko konkretaus. Minėjo, kad bus atrasti geriausi būdai, kad tam tikrom paslaugom bus užtikrintas finansavimas. Esą ši reforma ministrės Ingridos Šimonytės portfelyje yra prioritetinė. Ministrė sakė, kad bus bandoma ilgalaikės priežiūros paslaugas, kurios šiandien finansuojamos per dvi ministerijas – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Sveikatos apsaugos ministeriją – sujungti į vieną. „Tos paslaugos neretai viena kitą dubliuoja. Finansavimai iš skirtingų krepšelių. Algoritmai skirtingi. Galima nusilaužti galvą vien teoriškai bandant suprasti, kaip sistemos veikia. Todėl bandome perrašyti įstatymą, kad ilgalaikės priežiūros paslaugos eitų paskui žmogų. Nesvarbu, iš kurio krepšelio būtų finansuojamos, paslaugos būtų nepertraukiamos. Kad nereiktų iš slaugos atsiimti į globą, o paskui atvirkščiai. Bus vienas aiškus principas ir finansavimas. Ne pagal institucijų teikiamų paslaugų aprašus, bet pagal žmogaus poreikį“, – paaiškino ministrė.
Ekskursija
Po susitikimo ir diskusijos savivaldybėje delegacija vyko į Socialinės globos namus, kur svečius pasitiko direktorė Danutė Suchockienė. Ministrė apžiūrėjo visas erdves, nuoširdžiai ir šiltai pabendravo su namų gyventojais, įteikė lauktuvių. Globos namų gyventojai džiaugėsi sulaukę svečių, pakvietė į savo kambarius, parodė, kaip atrodo gyvenamoji erdvė. Visi ministrei sakė, kad Socialinės globos namuose gyventi patinka, kad sunku būtų rasti geresnę globos įstaigą.
Vėliau delegacija vyko į Paramos šeimai tarnybą, kur taip pat šiltai buvo sutikti tarnybos vadovės Gražinos Palidauskienės ir tarnybos lankytojų, kurie džiaugėsi galėdami parodyti savo kruopščiai su meile sukurtus darbelius. Jaukios tarnybos patalpos mirgėte mirga nuo įvairių rankdarbių, piešinių ir paveikslų. Ministrė kiekvienam parodė dėmesį, gyrė meninius gebėjimus. Tarnybos lankytojas Viktoras įteikė ministrei dovanų – servetėlių rinkinį, tarnybos lankytojai iškepė ministrei naminių sausainių.
Vyriausybės atstovai užsuko į Vaikų dienos centrą, paskui į Socialinių paslaugų centrą, kuriam vadovauja Dalytė Kutyrevienė. Pasimatyti ir pasilabinti su ministre iš kabinetų išėjo gausus būrys socialinių darbuotojų. Ministrė apžiūrėjo centre eksponuojamą fotografės Margaritos Skvarčienės parodą „Liečiantys žemę“, skirtą globėjų šeimoms.
Galiausiai ministrės komanda kartu su Seimo nare Silva Lengviniene vyko į buvusius Beižionių vaikų globos namus pabendrauti su ten gyvenančiais ukrainiečiais vaikais ir jų globėjomis. Beižionyse apsigyveno 13 vaikų ir 3 suaugusieji. Ukrainiečių globėjos užsiminė, kad savaitgaliais neturi galimybės su vaikais išvykti iš Beižionių aplankyti kitus miestus ar dalyvauti įvairiose veiklose. Didelei grupei reikia autobuso. Ukrainiečiai labai džiaugtųsi, jei atsirastų žmogus, galintis bent retkarčiais suteikti pavežėjimo autobusu paslaugą.
Apsilankiusi Elektrėnuose ministrė galėjo iš arčiau pamatyti, kokiomis sąlygomis ir nuotaikomis dirba rajonų socialinės įstaigos. Elektrėnuose ministrė rado renovuotas, gražiai prižiūrėtas patalpas, kurios parodo, kad socialinei sričiai Elektrėnų savivaldybė skiria daug dėmesio. Dar labiau nei gražios erdvės džiugina žmonės, kurie savo darbą atlieka su meile, kurie padeda socialiai pažeidžiamiems žmonėms gyventi visavertį ir orų gyvenimą. Tik darbuotojus visada neramina reformos, kurios, kaip sakė ministrė, neiškaltos akmenyje, todėl dažnai keičiamos.