„Norime jaukumo, paprastumo ir daug laimingų klientų“, – sako kepyklėlės „Honeypie“ įkūrėjai Martyna ir Marius Landžiai. Dainiaus Garucko nuotr.
Virginija Jacinavičiūtė
Su šūkiu „Mes neskaičiuojame kalorijų, mes skaičiuojame šypsenas“ Vievyje rugpjūčio 1-ąją duris atvėrė desertinė „Honeypie“, siūlanti pasimėgauti įvairiais kepiniais ir kava. Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad čia ypatinga vieta skirta medaus tortui – kuris jau anksčiau tapo konditerės Martynos Landžiuvienės vizitine kortele, o dabar – vienu iš desertinės firminių skanėstų. Jaukų desertų kampelį Trakų g. 12, vidiniame kiemelyje, įkūrė vieviškiai Martyna ir Marius Landžiai.
Iš Šilutės kilusi Martyna konditerija susidomėjo dar paauglystėje, o daugiau gaminti pradėjo prieš 6 metus – kurį laiką ji kepė tortus pagal užsakymus, tačiau auganti paklausa ir erdvės namuose stoka galiausiai paskatino žengti kitą žingsnį. Taip mėgstama veikla tapo šeimos verslu ir vieta, į kurią kviečiama ne tik užsukti desertų, bet ir trumpam sustoti, pabendrauti, pasimėgauti jaukia popiete.
„Honeypie“ – ne visai tradicinė kepyklėlė. Tai nedidelis kiemelis su terasa, kurioje vietų prisėsti nėra daug, tačiau šeimininkai čia stengiasi sukurti erdvę, kurioje gera būti visai šeimai. Mažųjų lankytojų laukia veiklos, o desertais galima mėgautis vietoje arba tiesiog išsinešti juos pasivaikščiojimui, nes netoliese yra ežeras. Šeimininkai netgi ragina lankytojus, jei reikia, atsinešti pleduką ar savo išskleidžiamas kėdutes ir susikurti savo jaukų desertų pikniką.
Tokios mažos, vietinių žmonių kuriamos kepyklėlės ir desertinės ypač žavi. Pavyzdžiui, Italijoje jos – neatsiejama miestelių ir kasdienybės dalis: žmonės vertina vietinius kepėjus, noriai perka jų gaminius ir palaiko nedidelius verslus. Norėtųsi, kad tokia tradicija vis labiau įsitvirtintų ir mūsų miesteliuose. Juk „Honeypie“ istorija – būtent apie tai, kaip vietinio žmogaus pomėgis, palaikomas artimųjų ir bendruomenės, gali virsti jaukia vieta visiems.
Apie sprendimą pradėti verslą, konditerijos kelią, meilę desertams ir tai, kokią „Honeypie“ nori matyti jos kūrėjai, kalbamės su konditere Martyna Landžiuviene ir jos vyru Mariumi, kuris, pasak Martynos, kepyklėlėje rūpinasi viskuo, kas nesusiję su pačiu kepimu.
Kada pirmą kartą kilo mintis, kad mėgstamas tortų kepimas galėtų tapti tikru verslu?
Tada, kai atsirado didelė paklausa, o namų virtuvė tapo per ankšta.
Kas paskatino ryžtis atidaryti desertinę Vievyje, o ne toliau kepti tortus tik pagal užsakymus?
Atidaryti desertinę paskatino tai, kad desertus gaminti ir skanauti mėgstame patys, tačiau Vievyje pasiūlos tam nėra, todėl teko patiems imtis iniciatyvos. O ir iš vietinių ne kartą girdėjome apie kadaise Trakų gatvėje buvusią kepyklą.
Kokią „Honeypie“ įsivaizdavote dar prieš atverdami duris lankytojams? Kokią atmosferą, skonius ir patirtį norite sukurti čia užsukantiems žmonėms?
Norime jaukumo, paprastumo ir daug laimingų klientų. Vizija jau išsipildė, kai mus aplankiusios šeimos praleido popietę terasoje, gerdamos kavą ir arbatą, vaikai žaidė žaislais ir uostė mėtas. Mums atrodo, kad tokios trumpos akimirkos ir yra visa ko esmė.
Kaip reagavo artimieji ir vietos žmonės į jūsų sprendimą pradėti savo verslą?
Artimieji ir buvo tie, kurie kalbino, kad reikia kepyklėlės. Visi labai stipriai prisidėjo – nuo Šilutės iki Vievio. Dėl vietos žmonių nesame tikri, nes ne visiems desertai apskritai kelia susidomėjimą. Girdėjome visko – ir skeptiškų pasisakymų, ir labai palaikančių bei įkvepiančių kalbų, kad seniai jau Vievyje reikėjo tokios vietos.
O kaip susidomėjote skanėstų kepimu? Gal jau vaikystėje smėlio bandelių kepimas buvo mėgstama veikla?
Nebuvo labai pozityvus kelias iki konditerijos, nes ji į mano gyvenimą atėjo iš tamsaus periodo, tad stipriai nesiplėsiu dėl vis dar visuomenėje esančios stigmos ir požiūrio į psichologinius sunkumus. Kaip šeima džiaugiamės, kuo visa tai virto. Iš pagalbos sau ir terapinės veiklos tai tapo mylimu darbu ir vieta saviraiškai.
Jaučiu didelę padėką EPMC konditerio ir virėjo specialybes dėstančioms mokytojoms, nes tiek vienoje, tiek kitoje profesijoje išmokau jausti pagarbą ne tik maistui, bet ir visam maitinimo konceptui. Kodėl vienokios ar kitokios kainos, kiek darbo reikia įdėti, kiek yra nematomo darbo, kurio neapčiuopiame, ir panašiai.
Kokių skanėstų čia galite pasiūlyti smaližiams?
Kviečiame ragauti šviežių, rankų darbo bandelių, jau firminiu tapusio medaus torto, kitų tortų ir desertų – tiek, kiek tuo metu leidžia mūsų galimybės.
O kaip gimė pats „Honeypie“ pavadinimas?
Pavadinimas gimė natūraliai nuo labiausiai klientų pamėgto medaus torto, kuris ir dabar yra ta klasika, kurios daug kam norisi.
Po atidarymo jau praėjo kelios savaitės. Kokie įspūdžiai ir patirtys?
Na, jokių išvadų nepasidarėme. Tiesiog dirbame visu pajėgumu, stebime klientų poreikius, kuriais ateityje galėsime papildyti savo veiklą. Per šią savaitę gavome daugiausia gerų žodžių ir nesuskaičiuojamą kiekį šypsenų.
Pirmųjų lankytojų verdiktas – skanu ir jauku
Pirmosios „Honeypie“ lankytojų reakcijos socialiniuose tinkluose – labai pozityvios. Vievio gyventojai džiaugiasi, kad miestelyje atsirado nauja vieta, kurioje galima užsukti saldaus kąsnio ir jaukiai praleisti laiką.
„Smagu girdėti, tokių vietų trūksta Vievyje“, – rašo Irena.
Laura po apsilankymo negailėjo gerų žodžių: „Buvo nerealiai skanu ir be proto jauku! Startas puikus, linkiu didžiausios sėkmės ir sakau labai ačiū už tokią smagią vietą.“
Asta gyrė konkrečius kepinius: „Cinamoninės bandelės, popsai ir bandelė su varške buvo labai skanūs! Linkime sėkmės.“
„Smagu, kad mūsų miestelyje atsiranda tokių vietų. Linkiu didžiausios sėkmės ir gausybės lankytojų!“ – rašo Tomas.
Dovilė taip pat liko patenkinta: „Puikios bandelės – šviežios ir labai skanios! Sėkmės naujai kepyklėlei, tikrai dar sugrįšime.“
O Akvilė po apsilankymo žada sugrįžti: „Ragavom, labai skanu, grįšim. Ačiū už nuostabius skonius ir su meile kuriamus kepinius!“