Be galo džiugu, kad didžiųjų metų švenčių išvakarėse nebuvo užmiršti ir Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientai, kuriems ypač svarbus paguodžiantis žodis, šiltas prisilietimas, buvimas kartu.
VŠĮ Vievio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Edita Kircūnienė
Kaip ir kasmet mišias aukojo ir išpažinčių klausė Vievio parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis su vikaru Povilu Tekoriumi. Mišiose giedojo niekuomet neatsisakančios padėti Filomena Bradauskienė, Janina Paškevičienė, Viktorija Bartusevičienė, Onutė Ratkevičienė. Malda ir susikaupimas prieš didžiąsias metų šventes sustiprina dvasią, padeda nugalėti ligas ir skausmą, baimes, nerimą ir laukti nuostabaus Kalėdų stebuklo. Ligoninės koplytėlėje vykusiose mišiose dalyvavo vaikštantys ar rateliuose sėdintys pacientai, ligoninės personalas, katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas“ atstovės, o pačius sunkiausius, gulinčius, negalinčius apsitarnauti ligonius, kunigai lankė palatose. Kaip ir kasmet sulaukėme ir Vievio vaikų dienos centro, vadovaujamo Vilmos Paškevičienės, atstovų. Vaikai šventiškai papuošė ligoninės langus, surengė koncertą, kuriame giedojo giesmes. Vievio kultūros centro atstovai, vadovaujami direktorės Audronės Stepankevičiūtės ir Vievio Y‘s Men‘s klubas „Tempus“ su UAB „Schetelig Lit“ pagalba jau ketvirtą kartą Kūčių dieną apsilankė ligoninėje ir papuošė palatas nuostabiomis puansetijomis, kurios visuomet teigiamai nuteikia mūsų pacientus ir ligoninės personalą. Kūčių išvakarėse mus aplankė ir Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus jaunimo grupė, vadovaujama Justino Žagelio, kuri savo jėgomis surinko po šventinį maisto paketėlį kiekvienam mūsų pacientui, bei vietos LSB narės – Vaida Davidavičienė, Onutė Bušinskienė ir kt. Ligoniukus lankė ir Vievio neįgaliųjų draugijos atstovai, vadovaujami pirmininkės Marijonos Pacevičienės, kurie taip pat įteikė kalėdinių dovanų. Jono Špeto įmonė „Saldžioji klasika“ tradiciškai mūsų pacientams prikepė gardžių sausainių. Visi besilankantys mūsų ligoninėje paliko ne tik maisto kūnui, bet savo buvimu šalia, šiltu bendravimu praturtino sielą nepakartojamu, jaukiu jausmu, kuris mums padėjo suprasti, kad atėjo Kalėdos.
Nuoširdžiai noriu padėkoti visiems, kurie praskaidrino nuotaiką, leido nors akimirkai užsimiršti ir nejausti skausmų mūsų pacientams, kad pabuvo drauge su likimo nuskriaustaisiais, kad pasidalino savo gerumu, užuojauta, skyrė brangaus savo laiko stabtelėti ir padėti kuo kas gali savo bendruomenės nariui, neįgaliam ir vienišam žmogui.