Abromiškės – Elektrėnų senamiestis

Abromiškės – Elektrėnų senamiestis

XIX amžiaus pabaigoje Abromiškių rūmai buvo pripažinti vienais įdomiausių ir gražiausiai sutvarkytų Lietuvoje. Taip per Abromiškių šventę – 440 metų nuo dvaro rūmų pastatymo paminėjimą ir atstatyto svirno atidarymą kalbėjo šventės vedėjas Kęstutis Vilkauskas. Rugsėjo 10 d. iškilmingai jubiliejų ir įkurtuves paminėjusi Abromiškių bendruomenė tiki, kad dabartinis dvaro šeimininkas, istorikas Romualdas Bakutis padarys viską, kad Abromiškių vardas iš naujo būtų pripažintas XXI amžiaus pradžioje ir taptų kultūros traukos objektu. Tam įkvėpimo pasisemti jis galėjo svirno atidarymo šventėje, kur meninę dalį organizavusiai Elektrėnų kultūros centro direktoriaus pavaduotojai kultūrinei veiklai Vidai Ališauskienei nepritrūko fantazijos programoje aprėpti visus 440 metų istorijos ir kultūros akcentus.

Julija KIRKILIENĖ

Šventė

Šventė Abromiškėse pradėta buvo netradiciniu žygiu apie Abromiškių dvarui priklausančias žemes. Į Abromiškių bendruomenės nario, Lietuvos kariuomenės kapitono Vyto Šareikos iniciatyvą atsiliepė jaunieji šauliai, Elektrėnų sporto mokyklos Galinos Jorudienės vadovaujamas keliautojų klubas, Abromiškių jaunimas. Viso žygeiviai sukorė16,5 km ir laiku suspėjo į šventės pradžią.

Abromiškių bendruomenė šventę pradėjo šventomis Mišiomis Elektrėnų bažnyčioje, kur meldėsi už mirusius ir prašė Dievo palaimos gyviesiems.  Po pamaldų prieš atvykstant į svirno atidarymą,  kunigas Laurynas Visockas su patarnautojais  ir jaunimo choru dar kartą  pasimeldė prie kryžiaus ir palaimino Abromiškių gyvenvietę ir žmones.

Į svirno atidarymą nuo dvaro pusės ant arklių atjojo karalius – šventės vedėjas K. Vilkauskas su palyda. Karaliaus palydoje dalyvavo Beižionių globos namų auklėtiniai su savo augintiniais poniais ir žemaituku. Svitą pasitiko klubo „Antikos karys“ riteriai, senosios muzikos ir šokių ansamblis „Alta danza“, folkloro ansamblis „Runga“ ir gausus būrys abromiškiečių bei svečių, tarp kurių gausu buvo savivaldybės vadovų. Pašventinus svirną, mero pavaduotojas Viktoras Valiušis bendruomenės pirmininkui Gintarui Vanagui įteikė simbolinį svirno raktą. Pasak pavaduotojo, didžiausias lobis, kurį atras bendruomenė atrakinusi svirną, bus santarvė ir bendruomeniškumas, meilė ir tikėjimas. Administracijos direktorius Henrikas Petrauskas pasidžiaugė, kad pasisekė svirną atstatyti, priminė, kad šį turtą reikia saugoti ir perduoti iš kartos į kartą.

Šventėje netrūko nieko: vyko riterių kovos,  koncertavo liaudies ir šiuolaikiniai, kviesti ir vietiniai atlikėjai, abromiškiečiai turėjo galimybę ne tik pasiklausyti primadonos Juditos Leitaitės ir jos garsiojo dueto su abromiškiečiu Džeraldu Striaupu, Žilvino Žvagulio, bet ir su jais pabendrauti, nusifotografuoti. Vyko senųjų amatų mugė, sklido iškilmingos kalbos ir sveikinimai, kvepėjo  šašlykai ir alus, netrūko sportinių varžybų ir žolininkės burtų, o šventė baigėsi fejerverkais ir diskoteka.

Istorija

Abromiškių istorija rašyti pradėta 1571 metais, kai šioje vietovėje Abrahamas Poniatovskis pastatė pirmuosius dvaro rūmus. Kaip šventėje kalbėjo vienas seniausių Abromiškių gyventojų Česlovas Kazakevičius, dvaro ponams nereikėjo artimų kaimynų, todėl  artimiausi namai nuo dvaro buvo už kelių kilometrų, o dabartinės Abromiškės kilti pradėjo tik pradėjus statyti Lietuvos elektrinę ir dabartinę Abromiškių reabilitacinę ligoninę, tada profilaktoriumu vadintą. Jau greitai penki šimtai metų bus, kai per Abromiškes, pasak istorikės Sigitos Gasparavičienės,   žemę mynė rusų, švedų pulkai, keitėsi valdžios ir dvaro savininkai, vyko karai ir socializmo statybos, bet Abromiškių vardas ir dvaro pastatai, tai klestintys, tai apleisti, išliko.

Istorija jau tapo ir tas stebuklas, kai beveik prieš dešimtmetį Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas paragino bendruomenę rinkti parašus ir pasipriešinti svirno privatizavimui, o savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Danutė Aleksiūnienė nepraleido galimybės laiku bei vietoje svirno atstatymui parengti tinkamą paraišką ir  gauti Europos Sąjungos paramą. Tai, kas dar prieš trejetą metų bendruomenei atrodė neįgyvendinama, – autentiškas dvaro svirnas – Abromiškėse šiandien jau šviečia ir dar kvepia šviežia mediena. Svirnas priklauso bendruomenei, kuri čia planuoja kurti bendruomenės namus, čia rinksis į pasitarimus ir šventes.

Dvaro istoriją šiuo metu rašyti tenka ir istorikui, verslininkui R. Bakučiui. Nors šiuolaikinis dvarininkas skundėsi esąs nuožmiausias baudžiauninkas, nes norint dvarą atstatyti pagal paveldo reikalavimus reikia ne tik daug lėšų, bet ir kantrybės, kiekvieną detalę derinant su paveldosaugininkais. Bet R. Bakutis džiaugėsi tuo, kad jam, skirtingai nei seniesiems dvarininkams,  pasisekė, nes turi gerus kaimynus – Abromiškių bendruomenę. R. Bakutis pateikė gražią idėją: Elektrėnų miestas dar  neturi istorijos, bet turi Abromiškių gyvenvietę, skaičiuojančią penktąjį šimtmetį, ir pasiūlė pakeisti Elektrėnų istoriją. Ta istorija turėtų prasidėti ne nuo elektrinės, o Abromiškių dvaro statybos, todėl Abromiškes tikslinga vadinti Elektrėnų senamiesčiu. Ta proga verslininkas, AB „Kauno alus“ pagrindinis akcininkas ir dabartinis Abromiškių dvarininkas, pasekė istoriją apie dvaro sienose rastą alaus butelį, kurį laboratorijoje ištyrę Kauno aludariai išvirė autentišką alų ir pavadino „Abromiškių alus“.  Šio alaus teko savivaldybės vadovams, aktyviausiems bendruomenės nariams ir seniūnui Antanui Šalkauskui. Šis  savo kalboje pratęsė Abromiškių istoriją ir priminė, kad stipri šalis yra tada, kai yra stiprios bendruomenės. Abromiškių bendruomenė yra viena iš tų bendruomenių, kurios stiprina Lietuvą. Abromiškių bendruomenę taip pat sveikino Elektrėnų, Žebertonių, Semeliškių, Kietaviškių bendruomenės.

Rėmėjai

Jubiliejai ir šventės niekada nevyktų be dosniųjų rėmėjų. Vienų bendruomenė ieškojo, kiti patys pasisiūlė paremti. Daugiausia naštos, organizuojant šventę, užkrauta buvo ant bendruomenės pirmininko Gintaro Vanago ir seniūnaitės Audrutės Jančiauskienės pečių. Jiems moraliai ir materialiai padėjo rėmėjai: Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų seniūnija, Elektrėnų kultūros centras, UAB „Cryonomic baltic“, , UAB „Dentalita“, UAB „Antikora“, VĮ „Automagistralė“, UAB „Hidras“, Abromiškių reabilitacinė ligoninė, Romualdas Bakutis, Nijolė Jurgelevičiūtė – grafikos dizainerė,  Mindaugas Kudrevičius.

Šventės organizatoriai nuoširdžiai dėkoja kiekvienam Abromiškių žmogui, prisidėjusiam jei ne materialiai, tai savo darbu.  Štai paskutinę dieną puošiant svirną atėjo Algio ir Nadeždos Vankevičių  šeima ir Marijonas Šumskas bei paprašė leisti pasodinti prie svirno gėlių.  Jos labai papuošė svirno dar „plikus“ gėlynus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų