Maestro V. Masalskis Vievio bibliotekoje

Nepaisant labai šaltos dienos, Vievio bibliotekos salė vos talpino visus, norinčius dalyvauti susitikime su Lietuvos teatro ir kino aktoriumi Valentinu Masalskiu.

V. Masalskio gerbėja Karolina Naprienė

Visi mes jį prisimename iš filmų „Rungtynės nuo 9 iki 9“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Skrydis virš Atlanto“, o labiausiai iš daugiaserijinio filmo „Raudonmedžio rojus“. Ir tik nedaugelis mūsų aktorių matėme teatro scenoje, vaidinant Gyčio Padegimo spektaklyje „Kreditoriai“, Jono Vaitkaus „Ringas“, „Kaligula“, Broniaus Talačkos „Devyni nuopolio metai“ ar dar kuriame kitame iš daugelio jo suvaidintų spektaklių. Ir tik vienetai šį aktorių matė jo paties režisuotuose spektakliuose „Aš, Fojerbachas“, „Piršlybos“, „Karalius Lyras“ ar kituose jo darbuose. Gaila, bet tokios nūdienos realijos. Ir ne todėl, kad sumažėjo susidomėjimas teatru, o todėl, kad dabar ne kiekvienas gali įsigyti bilietą į teatrą arba net nuvažiuoti į jį. Todėl susitikimas su aktorium buvo ypač laukiamas, įdomus ir turiningas.

Aktorių į salę atlydėjo Daiva Šabaševičienė. Tai teatrologė, rašytoja, parašiusi monografiją „Valentinas Masalskis. Ieškant teatro“. Būtent šios knygos pristatymas ir vyko susitikimo metu.

Knygos autorė labai šiltom spalvom nušvietė aktoriaus V. Masalskio asmenybę, kaip ryškiausią reiškinį šiuolaikiniame Lietuvos teatre, kaip žmogų, kuriantį savo teatrą, turintį savo teoriją, vizijas, naujojo teatro režisierių ir pedagogą. Beje, kartą knygos autorė prasitarė, kad jai Vievis asocijuojasi su paukštynu, kuris anot jos, garsina Vievį. Aktorius skaniai iš to pasijuokė ir pasakė, kad jam Vievis – jo dabartiniai namai, kad miestelis visų pirma garsus muzikinėmis tradicijomis, savo žmonėmis, kurie ir šiandien garsina Vievį, tai Gintaras Rinkevičius, Irmantas Jankaitis, Tadas Šumskas, Dainius Pulauskas ir kiti. Jis nuoširdžiai džiaugėsi visais miestelėnais, savo kaimynais, moksleiviais, kurie iš mokyklos eina pro jo namus. Mums visiems buvo labai malonu girdėti apie mūsų miestelį, jo gražias apylinkes, ežerą, mišką, ramybę. Bet būdamas kuklus žmogus, jis visai nekalbėjo apie savo asmeninį gyvenimą, apie vaidmenis, sukurtus teatre ar kine, apie jam skirtus apdovanojimus, apie išgyventą avariją ar būklę po jos. Mes išgirdome apie jo vaidmenis Kauno, Vilniaus teatruose, apie dabartinį darbą Klaipėdos dramos teatre, apie jo – pedagogo ir režisieriaus – darbą ruošiant būsimus aktorius, apie Teatro ieškojimą savyje. Mes išgirdome, koks teatras yra dabar, ir jo vizijas, koks jis turėtų būti.

O mes, vieviečiai, gyvendami šalia šio garsaus aktoriaus, sutikdami jį miestelio gatvėse, kartais net nesuvokiam, kokia tai yra išskirtinė asmenybė – Nacionalinės premijos laureatas, Didis Aktorius, bet kuklus Žmogus.

Dėkodami už surastą galimybę pabendrauti Vievio meno mokyklos moksleiviai padovanojo išskirtinį koncertą. Džiaugiamės, kad visi to norintys, galėjo įsigyti D. Šabaševičienės knygą „Valentinas Masalskis. Ieškant teatro“. Ir aktorius, ir knygos autorė rašė ant knygų autografus ir gražiausius palinkėjimus. Skirstėmės dėkingi ne tik jiems, bet ir Vievio bibliotekos vedėjai Ingai Sūnelaitienei, bibliotekos darbuotojams, kurių iniciatyva ir buvo organizuotas šis susitikimas. Daugiau tokių renginių!

Komentarai