Vairuotojo ir keleivės pokalbis Vievio autobusų stotyje apie penktą valandą vakaro:
– Labas vakaras. Iki Kazokiškių. Pusę.
– Litas trisdešimt.
Keleivė sumoka pinigus, stovi ir laukia, kol vairuotojas paduos bilietėlį. Tačiau šis, sužėręs centus į margarino dėžutę, kreipiasi į už jos stovinčią moterį:
– Jūs kur?
Čia įsiterpia keleivė:
– Atsiprašau, jūs man nedavėte bilietėlio.
– Tikrai? Oi, susipainiojau.
Priverstiniai zuikiai vis tiek yra zuikiai
UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau-EKŪ) autobusą vairuojantis darbuotojas melavo. Bilietėliu tąkart buvau apdovanota tik aš, tad su kuo jis galėjo mane supainioti? Buvo aiškiai matyti, kad važiuojantieji pripratę prie tokios tvarkos: be žodžių paduoda vairuotojui kelias monetas, skuba atsisėsti ir net nesitiki gauti į rankas jokio popierėlio. Į Kazokiškes autobusas atvyko apypilnis, tačiau EKŪ pasieks tik mano litas trisdešimt. Kur kiti pinigai? Vairuotojo kišenėje. „Kartais duoda bilietą, kartais neduoda“,- atsakė iš darbo autobusu kasdien važiuojantis kazokiškietis Rimvaldas Gumbis.
Ineta BRICAITĖ
Jei autobusą, pilną susimokėjusiųjų, bet vis tiek „zuikių“, sustabdys keleivių kontrolė, nubaustas bus ne tik vairuotojas, bet ir kiekvienas be bilieto važiuojantis keleivis. Jiems 7 kilometrų kelionė EKŪ transporto priemone atsieitų nuo šešiasdešimties iki šimto litų. O apie sukčiaujantį vairuotoją kontrolieriai surašo aktą, kuris perduodamas EKŪ, ir ten jau sprendžiama, kaip tokį darbuotoją drausminti: ar parašyti jam papeikimą, ar sumažinti jo atlyginimą, ar imtis kitų priemonių.
Autobusu kasdien du kartus per dieną važiuojanti mokinė pasakojo, kad kontrolę per pastaruosius penkis metus matė du kartus. EKŪ direktorius Ričardas Leckas teigė, kad keleivių kontrolė autobusus tikrina pakankamai dažnai: kiekvieną mėnesį juos pasiekia bent du aktai, kuriuose būna įrašyti visi patikrinimo rezultatai. Kontrolieriai važinėja nežymėtais automobiliais, būna be specialios aprangos, nuolat keičia tikrinimo vietas, todėl sunku juos pastebėti. Direktorius tikino gaunąs nusiskundimų iš žmonių dėl sukčiaujančių vairuotojų ir skatina tokiais atvejais skambinti autobuse nurodytais numeriais.
Nenubaus kontrolė – nusibaus patys
Jei visgi pasiekėte kelionės tikslą be kontrolės įsikišimo, neskubėkite šaukti „valio“. Jei keleiviai dažnai džiaugsis, savo kelyje nesutikę kontrolės ir nereikalaus iš vairuotojo bilieto, galiausiai turės vaikščioti pėsčiomis.
Kai vairuotojas nespausdina bilietų ir centus beria sau į kišenę, EKŪ vadovybė mato, kad autobusas važiavo tuščias. O kokia prasmė savivaldybei mokėti už nuostolingai važiuojantį autobusą?
Dvidešimt EKŪ autobusų vairuotojų keleivius veža dvidešimt šešiais maršrutais savivaldybėje ir už jos ribų. Ir maršrutų kiekį, ir važiavimo jais dažnumą, ir kelionės kainas lemia savivaldybės balsas. Pasak EKŪ transporto viršininko, beveik visi maršrutai yra nuostolingi dėl mažo keleivių skaičiaus ir kiekvienais metais savivaldybės gyventojų gabenimas autobusais palieka skolas. O jas jau apmoka ir EKŪ, ir savivaldybė. Tačiau yra būtinų maršrutų ir autobusų važiavimo tvarkaraščių, kuriems savivaldybė negali pasakyti „ne“.
Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymą, savivaldybė privalo užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Socialiai būtinos transporto paslaugos – vaikų gabenimas į mokyklas viešuoju transportu, suderintas su pamokų grafikais. Taigi, visi turi prisiderinti prie vaikų: jie – į mokyklas, kiti tuo metu – į darbus, parduotuves ar gydymo įstaigas.
Taigi dviejų maršrutų – į ir iš mokyklos savivaldybė tikrai nepanaikins. O vaikai iš mokyklos negrįžta tuo metu, kai suaugusieji baigia darbą. Todėl po darbo dienos bilieto nereikalavusiems keleiviams teks iki namų pėdinti pėsčiomis. Ir viskas dėl paprasčiausio popierėlio!