Žemės gelmių centre –mamutas Goša: 6 metrai po žeme ir 130 tūkst. metų istorijos

Lietuvos geologijos tarnybos­ Žemės gelmių informacijos­ centras  (ŽGIC)  Vievyje kviečia­  susipa­žin­ti su mamutu  Goša – išskir­ti­niu  eksponatu,  rastu Anžu sa­lose tarp Laptevų ir Rytų Sibi­ro jūrų. Šioje atšiaurioje  Arkties  ­vie­tovėje kiekvieną vasarą,  tirpstant ­amžinajam įšalui, į paviršių iškyla jau išnykusių gyvūnų kaulų. 
2003-iaisiais 6 metrų gylyje­ aptiktas mamutas svėrė 5–6 tonas­ ir gyveno prieš paskutinį le­dyn­metį – maždaug prieš 115–130 tūkst. metų. Jo dantys labiau tiko lapams ir šakelėms smulkinti, todėl daroma prielaida, kad jo gyvenamoje aplinkoje augo medžiai ar krūmai. 
Atliekant tyrimus nustatytas įdomus faktas –  apatinis mamuto žandikaulis buvolūžęs ir pas­­kui su­gi­jęs, taip pat matomi šon­kaulių sužalojimai. Tai leidžia manyti, kad jis dalyvavo kovose su kitais patinais. Kaip ir šiuolaikiniai drambliai, mamutai gyveno matriarchalinėse ban­dose, o užaugę patinai būdavo iš­vejami ir gyvendavo vieni.  
Beje, grumtis mamutams tek­davo ne tik su gentainiais, bet ir su urviniais liūtais, tuo metu buvusiais maždaug dabartinių lokių dydžio, taip pat su kardadančiais ­tigrais. 
Mamutai iltimis ne tik kovodavo, bet ir nuvalydavo sniegą, pramušdavo ledą ir taip pasiekdavo augmeniją. Žiemą tai buvo gyvybiškai svarbu, nes per parą vienam mamutui reikėdavo apie 200 kilogramų maisto. Mamutai miegodavo tik apie 6 valandas, o likusį laiką maitindavosi. 
Nors ir masyvūs, mamutai buvo judrūs. Manoma, kad jie galėjo bėgti net iki 40 km/h greičiu. 
Mamuto istoriją ŽGIC papildo geologinė ekspozicija, padedanti suprasti, kokioje aplinkoje gyveno ledynmečio gyvūnai ir kaip per milijonus ar net milijardus metų keitėsi Žemė, kokia buvo ir mūsų šalis.  
Žemės gelmių informacijos centre  saugoma  informacija  apie  Lietuvos, ir  visos planetos gelmių praeitį.  Tai vieta, kur galima sužinoti, kaip geologiniai procesai per milijonus metų suformavo Lietu­vos kraštovaizdį ir kokie turtai slypi mums  po kojomis.  Eksponuojamos­ fosilijos padės įsivaizduoti, kaip atrodė jau seniai išnykusi gyvybė.  
Centras – ypatinga vieta, kur ­laikomi saugomi iš gręžinių išgauti cilindro formos uolienų mėginiai, vadinami kernu. Jie yra tarsi laiko kapsulės, saugančios šimtų mi­lijonų metų Žemės istoriją. Kerno saugykloje sukaupta daugiau nei 144 kilometrai kerno mėginių, tarp kurių – kernas net iš 2564 metrų gilumos. 
Primename, kad, norint apsilankyti Žemės gelmių informacijos centre, reikia iš anksto užsiregistruoti  https://forms.gle/kjYMqaiZPS5BpEuR8
Mamutas bus eksponuojamas iki vasario 28 d. Darbo laikas: 9.00–18.00 val.
Ekskursijos vyksta kas valandą (su pertraukomis), vienu metu priimame iki 30 lankytojų
Ekskursijos mokamos: 8 eurai – suaugusiesiems, 4 eurai – moks­lei­viams, studentams ir pensininkams. Mokinių grupes lydintiems moky­tojams ir vaikams iki 6 metų amžiaus (imtinai) – nemokamai Daugiau informacijos rasite ir Žemės gelmių informacijos centro „Faceboo­ko“ paskyroje.

Lietuvos geologijos tarnybos inf.