Bažnyčioje prieš šv. Mišias kiekvienam pamaldose dalyvavusiam žmogui, paženklintam tremtimi, buvo įteikta laukinių gėlių puokštė
Julija Kirkilienė
85-ąją birželio 14-ąją nuo masinių gyventojų trėmimų į Sibirą pradžios Elektrėnuose minėjimą lydėjo tyla, malda, sakralinė muzika, susikaupimas, laukų gėlės ir pilietinės akcijos tema „Viltis pražysta net nelaisvėje“. Gedulo ir vilties dienos minėjime Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių karalienės bažnyčioje prieš šv. Mišias atsistoti pavardėmis pakviesti buvo tie, kurių gyvenimus paženklino tremtis. Jų bažnyčioje buvo 24. Kiekvienam jų meras įteikė lauko gėlių puokštes su rugiagėlėmis, tremtinių dainose vadinamomis liaudiškai – vasilkomis. Tremtiniams susėdus į savo vietas, Elektrėnų jaunimo centro savanoriai, šv. Mišių dalyviai prisijungė prie pilietinės akcijos ir skaitė žinomus savivaldybės tremtinių vardus bei pavardes, prie kiekvieno pažymėdami: negrįžo, likimas nežinomas, grįžo… 12 val. prieš šv. Mišias elektrėniškiai taip pat prisijungė prie visoje Lietuvoje vykusios Tylos minutės. Renginio vedėja Ramunė Matonienė Tylos minutę pavadino pagarba tremties aukoms, jų šeimoms ir visiems, kurių gyvenimus palietė okupacija ir represijos. „Tegul mūsų buvimas kartu tampa gyvu atminties ir pagarbos ženklu“, – kalbėjo vedėja.
Šv. Mišių pamoksle vikaras kun. Tautvydas Dikčius susiejo tos dienos skaitiniu apie Mozės žydų išvedimą iš nelaisvės, Gedulo ir vilties dieną, Seimo paskelbtą atmintiną Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dieną, tremtinių išgyventą kančią prilygindamas Kristaus kančiai. Kančia, kalbėjo kunigas, išgrynino tikėjimą. Arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo garbingas, teisingas ir tvirtos dvasios žmogus, atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti, tačiau neprarado to, kas svarbiausia – žmogiškumo, meilės žmonėms, ištikimybės tiesai ir tikėjimo. Net kalėjime jis sugebėjo kaliniams aukoti šv. Mišias ir išdalinti Komuniją. Kunigas citavo ateitininkės, mokytojos, tremtinės Adelės Dirsytės pamokas mergaitėms: melskitės ir Dievas mus išves. Tiesa, Adelė buvo nužudyta, bet dauguma mergaičių grįžo ir tapo tikėjimo liudytojomis. Po šv. Mišių dalyviai dar klausėsi kanklininkės Linos Žilinskaitės ir violončelisto Mariaus Dominyko Sakavičiaus jautrios sakralinės muzikos.
Iš bažnyčios tremtiniai pasuko į kapines. Prie Ipolito Užkurnio skulptūros tremtiniams ir politiniams kaliniams gėles padėjo ir žvakeles uždegė meras Gediminas Ratkevičius ir naujoji Elektrėnų seniūnė Toma Žilinskytė. Apie tremtinių kančią žmonėms primena skulptoriaus užrašyti žodžiai: „Kapais ir kryžiais Sibirą nusėjom, beeidami žemelėn Lietuvos“. Seniūnė susirinkusiems kapinėse kalbėjo: „Elektrėnai buvo ta vieta, kur iš tremties grįžę žmonės surado sau naujus namus ir darbą. 1989 m. Elektrėnų tremtinių klubas Sabališkių kapinėse pastatė skulptūrą „Marija su kūdikėliu“, skirtą tremtinių atminimui (skulp. Ipolitas Užkurnys). Aplink skulptūrą palaidoti Elektrėnuose gyvenę politiniai kaliniai ir tremtiniai. Prie skulptūros kiekvienais metais vyksta Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Norėčiau kreiptis į visus ne tik kaip seniūnė, bet kaip jaunas žmogus. Kartais mums laisvė ir meilė Tėvynei gali atrodyti kaip duotybė, bet Jūsų išgyvenimai liudija, jog laisvė yra itin brangi, už ją turime kovoti, branginti ir tą perduoti iš kartos į kartą. Ačiū Jums, kad neapleidote meilės Lietuvai, lietuvių kalbos ir kultūros, kai iš Jūsų tai norėjo atimti. Amžina pagarba ir dėkingumas visiems tremtiniams“.
Kun. T. Dikčius kapinėse simboliškai pašventino tuos kapus, kur nepažymėtose vietose ilsisi okupacijos kankiniai. Už juos ir visus mirusius žmones sukalbėta malda.
Šis Gedulo ir vilties dienos minėjimas sujungė visus savivaldybėje gyvenančius tremties paliestus žmones, iš kurių nedaugelis galėjo dalyvauti. O minėjimo pradžia buvo Vievio miesto kapinėse, kur vieviškiai prie tremtiniams skirto koplytstulpio tradiciškai padėjo gėlių.