Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekoje paminėtas Sofijos Pšibiliauskienės – vienos iš seserų, rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu – mirties šimtmetis. Vievis, kaip Sofijos Pšibiliauskienės (1867–1926) viena iš kūrybos vietų, ir miestas, kurio biblioteka jau ketvirtus metus puoselėja Lazdynų Pelėdos vardą, tapo pagrindine rašytojos 100-ųjų mirties metinių minėjimo vieta. Šimtmetis – tai laiko tarpas, leidžiantis į kūrybinį palikimą pažvelgti be išankstinių nuostatų. Ar kada susimąstom, kas slepiasi po paslaptingu Lazdynų Pelėdos vardu? Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka renginiais leidosi į kelionę po Sofijos vidinį pasaulį, kalbėjo apie jos gyvenimą, pasirinkimą rašyti lietuviškai, skaudžias asmenines patirtis ir neįtikėtiną dvasios stiprybę, kurią ji sudėjo į savo herojų lūpas.
Atminimo renginius bibliotekoje kovo 13 d. pradėjo netradicinė pamoka „Skaitant Sofiją: gyvenimas iš eilučių“. Vievio gimnazijos mokiniai kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis parengė ir kūrybiškai komikso forma pateikė rašytojos Lazdynų Pelėdos gyvenimą ir kūrybą. Pamokos metu faktai atgijo ne tik tekstuose, bet ir mokinių vaizduotėje bei leido pažvelgti į Sofijos biografijos vingius, kūrybos fragmentus, diskutuoti, kaip Lazdynų Pelėdos tekstai rezonuoja su šiuolaikinio skaitytojo vertybėmis.
Kovo 16 d. Vievio J. Milančiaus pradinės mokyklos mokiniai prisijungė prie edukacinio užsiėmimo „Sofijos pelėdžiukai iš vilnos“. Šilta, jauki ir kūrybiškumą skatinanti edukacinė veikla puikiai tiko vaikams, galutinis rezultatas – mielas simbolinis pelėdžiukas – pradžiugino kiekvieną dalyvį ir papuošė bibliotekos didžiąją pelėdą.
Bibliotekos atminimo renginius gražiai papildė kovo 17 d. įvykęs susitikimas su televizijos žurnaliste ir knygos „Pelynų medus“ autore Edita Mildažyte. Kovo 18 d. renginių ciklą prasmingai užbaigė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios darbuotojos doc. dr. Gitanos Vanagaitės paskaita „Lazdynų Pelėda: klasika ar pamirštas balsas“. Kartu su lektore susirinkusieji klausytojai bandė pajusti tikrąją Sofijos asmenybę, kaip ji tapo Lazdynų Pelėda, kodėl jos kūryboje tiek daug melancholijos, teisybės ieškojimo, išsklaidyti laiko dulkes ir pamatyti moterį, motiną bei kūrėją be literatūrinių kaukių. Bibliotekoje veikė paroda „Šviesa tarp šešėlių: Sofijos Pšibiliauskienės šimtmetis (1926–2026)“, sujungusi bibliotekai dovanotą pelėdos simbolį su rašytojos Lazdynų Pelėdos kūriniais. Dovanotas eksponatas „Sofijos pelėda“ tapo tiltu tarp žinių, literatūros ir vietos atminties.
Šis renginių ciklas „Anapus Lazdynų Pelėdos slapyvardžio: Sofija Pšibiliauskienė“ buvo gera proga iš naujo atrasti rašytoją, jos kūrybos tekstus ir tapo įžanga 2027-iesiems – Lazdynų Pelėdos (seserų Ivanauskaičių) – Sofijos Pšibiliauskienės 160-osioms ir Marijos Lastauskienės 155-osioms gimimo sukaktims minėti.
Irena Senulienė,
Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja