Nuaidėjo, nuvilnijo lauktoji Dainų šventė „Vardan tos…“, kurioje Elektrėnų savivaldybei atstovavo šie kolektyvai: Vievio kultūros centro (KC) kamerinis choras „Con moto“, Elektrėnų KC folklorinė kapela „Runga“, Vievio KC dramos studija „Vievio teatras“, Elektrėnų KC tautinių šokių kolektyvas „Vijūnas“, Elektrėnų KC
kamerinis choras „Salve“ ir mišrus choras „Sidabrinė gija“, Vievio KC moterų choras „Vieva“, Vievio trečiojo amžiaus universiteto senjorų choras, Vievio gimnazijos mišrus choras bei jaunių choras, Elektrėnų KC jaunių choras, tautodailininkė Ona Patronaitienė.
Papasakoti apie visus Dainų šventės renginius, ko gero, nėra būtina, kas norėjo, tas matė savo akimis. Mes šį kartą norime pasidalinti mintimis apie Teatro dieną.
Liepos 4 d. vyko Teatro dienos „Sau, tautai, žmonijai“ renginiai, kuriuose dalyvavo Vievio kultūros centro dramos studija „Vievio teatras“, vadovaujamas Vandos Bukėnienės. Teatro dieną, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, susirinkę mėgėjų teatro aktoriai pagerbė ir Mažosios Lietuvos mąstytoją, humanistą, rašytoją Vilhelmą Storostą-Vydūną (1868–1953), kurio 150-ąsias gimimo metines šįmet minime.
Kad patektų į Dainų šventę, „Vievio teatras“ nuveikė didelį darbą. Pirmiausia reikėjo tinkamo spektaklio. Režisierė V. Bukėnienė, remdamasi šventės organizatorių reikalavimais, sukūrė publicistinį pasirodymą „Spindulys esmi šviesos begalinės“, o mėgėjų teatro aktoriai mokėsi žodžius.
Dalyvauti Dainų šventės Teatro dienoje ruošėsi apie 100 Lietuvos mėgėjų teatrų (57 suaugusiųjų, 33 vaikų ir jaunimo, 10 lėlių). Lėlių teatrai kūrė spektaklius pagal Vydūno mažos apimties dramos kūrinius, vaikai ir jaunimas – poetines kompozicijas, o suaugusiųjų teatrai – publicistinius pasirodymus, kuriuose veikia įvairūs kultūros veikėjai, prisidėję prie Lietuvos valstybės kūrimo: Vincas Kudirka, Motiejus Valančius, Maironis, Antanas Baranauskas, Vaižgantas, Žemaitė, Vincas Krėvė, Ieva Simonaitytė, Salomėja Nėris, Petras Vaičiūnas, Šatrijos Ragana ir kt. Visų vaidinimų pagrindinis veikėjas – Vydūnas.
Visi nerimaudami laukė apžiūros, kuri turėjo vykti 2017 m. lapkričio mėnesį Utenos, Birštono, Plungės, Kudirkos Naumiesčio kultūros centruose. Ten savo darbus parodė 31 vaikų ir jaunimo bei 54 suaugusiųjų teatrai.
Teatro dienos kūrybinės grupės nariai – meno vadovė Danutė Vaigauskaitė, režisierius Valentinas Masalskis, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, dailininkas Jonas Arčikauskas – stebėjosi ir džiaugėsi, kad atvyko tiek daug kolektyvų, o jų pasirodymai įdomūs, saviti ir prasmingi. Daugumai režisierių pavyko sukurti originalius scenarijus, remiantis žinomų ir vietinių kultūros šviesuolių raštais, kūriniais, straipsniais ir kita medžiaga. Kūrybinės grupės nariai patarė kolektyvams, ką reikėtų tobulinti, jog pasirodymas taptų dar geresnis.
„Vievio teatras“ po apžiūros dar tobulino savo pasirodymo scenarijų, nutarė keisti aprangą ir prašė, kad Vievio kultūros centras parūpintų naujus moterų kostiumus. Kūrybinis darbas ne nutrūko, o buvo dirbamas dar aktyviau: repetuojama, ieškoma geriausio varianto, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms net keičiami aktoriai, prašoma bendraminčių pagalbos.
Po sėkmingo pasirodymo apžiūroje „Vievio teatro“, kaip ir visų kitų, laukė dar vienas darbų etapas – birželio 9 d. dalyvauti generalinėje Teatro dienos repeticijoje Telšiuose.
Tik po ilgo ir kruopštaus pasiruošimo „Vievio teatras“ liepos 4 d. išvyksta į Dainų šventę ir dalyvauja Teatro dienos renginyje.
„Vievio teatras“ pasirodo Bernardinų sode
„Vievio teatras“ vaidino Bernardinų sode įrengtoje III sceninėje aikštelėje, pavadintoje „Mumyse yra pasaulio galės“. Ten vyko Dzūkijos ir Aukštaitijos regionų mėgėjų teatrų vaidinimai. Pirmas scenoje pasirodė Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras ir dramos studija (režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė), kuris pasakojo apie A. Baranauską ir kitus žymius Punsko krašto žmones, dirbusius Lietuvai. Po jų sekė mūsiškių pasirodymas. Vaidino: Antanas Anskaitis, Mykolas Krasnickas, Žilvinas Pokuda, Justinas Rinkevičius, Agnė Muškietaitė ir V. Bukėnienė, Audronė Stepankevičiūtė.
Mačiau, kad prieš pasirodymą aktoriai šiek tiek nerimavo, bet išėję į sceną kaip tikri profesionalai nerimą pamiršo ir įtikinamai kūrė savo vaidmenį. Lietuvos šviesuoliai mąstė apie tėvynę, jos kalbą, dorą.
Anot Vydūno (A. Anskaitis), „Lietuvių dainose dar nesutikau gėrėjimosi mėnulio šviesa. Daugiau pasidžiaugiama saule ir žvaigždėmis. Yra tai ženklas, kad mes saulėta tauta“. Vyskupas M. Valančius (Ž. Prokuda) kreipiasi į žiūrovus labai įtikinamai, „vaikai palaidūnai, avelės mano paklydusios, balsą mano girdėkit, neužkietinkit širdžių jūsų ir neužverkit ausų, kad šaukimą Piemens girdėtumėte!“.
V. Kudirka (M. Krasnickas) teigia, kad „Tautiškoji giesmė“ sukurta kaip apreiškimas. Yra nurodyti keliai, kaip atgaivinti tautos savastį ir savimonę prikelti iš snaudulio“.
J. Rinkevičius įtaigiai skaitė himno žodžius kaip priesakus tautai.
Audronė Stepankevičiūtė profesionaliai atliko Klaipėdos krašto liaudies dainą.
Į scenarijų įterptą ištrauką iš Vydūno dramos „Laimės atošvaita“ vaidino dvi likimo deivės – Verpėja (V. Bukėnienė) ir Painėja (A. Muškietaitė). Ši ištrauka paįvairino publicistinį tekstą, skatino žiūrovą susimąstyti apie gyvenimo trapumą. Verpėja verpia gyvybės siūlus ir trokšta, kad „būtų iš to gražus, vieningas gyvenimas“, o Painėja tetrokšta tuos siūlus supainioti, kad jie „staiga nutrūktų ir užgestų“.
Pasirodymas baigiamas lyg ir apibendrinimu, priesaku mums visiems: „Mūsų XIX a. didžiavyrių, tautos budintojų paliktas testamentas ainiams. Klausykite ir išgirskite“.
Pasakojimą apie „Vievio teatro“ pasirodymą baigiu Vydūno mintimi, išsakyta spektaklyje, kad nepaprastai gražiai skamba pasakojimai apie tėvynę. „Užmiršti įvykiai ir žmonės atgyja. Vėl suskamba seniai nuaidėję žodžiai, atbunda ir vėl prabyla į žmogų viltys ir abejonės, džiaugsmai ir dejonės“.
Manyčiau, kad toks ir buvo spektaklio tikslas – atgaivinti mūsų prisiminimus apie gyvenusius didžiavyrius ir jų išgyventus įvykius. Džiugu, kad „Vievio teatro“ aktoriai savo sumanymą puikiai realizavo ir suteikė mums, žiūrovams, galimybę giliau pažinti savo tautos praeitį.
Katedros aikštėje buvo pastatyta medinė stela, į kurią „filosofai“ įkalė kiekvieno teatro atsivežtą dekoratyvinę vinį.
Po savo pasirodymo „Vievio teatro“ aktoriai stebėjo kitų teatrų spektaklius. Teatro dieną vainikavo Katedros aikštės Didžiojoje scenoje vykęs vaidinimas „Amžinas keleivis“. Visi Teatro dienos dalyviai atliko kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės muzikinę kompoziciją „Lietuva brangi šalele“ ir atsisveikino su simboline Vydūno arfa, išplukdydami ją Nerimi ateities kartoms.
Ruošiant straipsnį, remtasi Dainų šventės programa.
Albina Sidaravičienė