Julija Kirkilienė
Pagaliau, po ilgos tylos ir nežinomybės, naujieji Vievio paukštyno valdovai, įmonę šiuo metu administruojanti bendrovė „Valeksa“ išplatino pranešimą spaudai, ką Vievio paukštynas veikia dabar ir ką planuoja.
„Šalyje įsibėgėjant javapjūtei, pasiektas susitarimas, kad lietuviški grūdai būtų tiekiami į didžiausią Lietuvoje Vievio paukštyną. Tokį susitarimą patvirtino paukštyno bankroto procedūras administruojanti bendrovė „Valeksa“ ir didieji paukštyno kreditoriai”,- rašoma pranešime spaudai. Grūdai bus perkami iš Lietuvos ūkininkų.
Lietuvos ūkininkams Vievio paukštynas prieš bankrotą už grūdus liko skolingas, bet šiais metais sutartys sudaromos ne su Vievio paukštynu, o su Vičiūnų įmonių grupe, už grūdus atsiskaitoma net per tris paras, todėl prie įmonės vėl nusitęsė eilutės mašinų su grūdais. Pernai Vievio paukštyne grūdus supirko „Kauno grūdai“.
Skaičiuojama, kad, atkūrus normalią paukštyno veiklą, grūdų poreikis sieks per 1 tūkst. tonų kiekvieną mėnesį.
Paukštyno skolos susikaupė dėl nepalankios ekonominės situacijos visoje Europos Sąjungoje 2009–2011 m., kai pašarų kainos buvo smarkiai išaugusios, o kiaušinių – kritusios dėl produkcijos pertekliaus. Bet daugiausia Vievio paukštyno veiklai įtakos turėjo ir ES reikalavimai dėl vištų dedeklių laikymo sąlygų: paukštynui teko didinti narvų plotą ir mažinti vištų skaičių. Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis plotas turėjo būti padidintas nuo 550 iki 750 kvadratinių centimetrų. Pagerintuose narvuose įrengti lizdai kiaušiniams dėti, vieta kapstytis, galąsti nagus, erdvi lakta tupėti.