Vievio paukštyno tikslas: supirkti grūdus, sutvarkyti paukštyno valdymą ir didinti paukščių pulką

Vievio paukštyno tikslas: supirkti grūdus, sutvarkyti paukštyno valdymą ir didinti paukščių pulką

Julija Kirkilienė

Pagaliau, po ilgos tylos ir nežinomybės, naujieji Vievio paukštyno valdovai, įmonę šiuo metu administruojanti bendrovė „Valeksa“ išplatino pranešimą spaudai, ką Vievio paukštynas veikia dabar ir ką planuoja.
„Šalyje įsibėgėjant javapjūtei, pasiektas susitarimas, kad lietuviški grūdai būtų tiekiami į didžiausią Lietuvoje Vievio paukštyną. Tokį susitarimą  patvirtino paukštyno bankroto procedūras  administruojanti bendrovė „Valeksa“ ir didieji paukštyno kreditoriai”,- rašoma pranešime spaudai. Grūdai bus perkami iš Lietuvos ūkininkų.
Lietuvos ūkininkams Vievio paukštynas prieš bankrotą už grūdus liko skolingas, bet šiais metais sutartys sudaromos ne su Vievio paukštynu, o su Vičiūnų įmonių grupe, už grūdus atsiskaitoma net per tris paras, todėl prie įmonės vėl nusitęsė eilutės mašinų su grūdais. Pernai Vievio paukštyne grūdus supirko  „Kauno grūdai“.

Iki bankroto pradžios Vievio paukštynas per metus vištoms lesinti pirkdavo 8,8 tūkst. tonų grūdų (2010 m. duomenimis). Kaip sakė paukštyną administruojančios bendrovės „Valeksa” direktorius Stasys Poškus, pašarų srauto užtikrinimas yra didesnio plano dalis, kurio tikslas – atstatyti normalią ir pelningą paukštyno veiklą. „Mums pavyko nutraukti paukštynui visiškai nenaudingas sutartis su „Kauno grūdais”. Negalutiniais duomenimis, vien per šešis šių metų mėnesius paukštynas patyrė beveik 6 mln. litų nuostolių”, – sakė S. Poškus. Vievio paukštyne jau nebeliko vištų, priklausiusių „Kauno grūdams”, kurie iš paukštyno išvežė 750 tūkst. vištų. „Dabar mūsų bendrovės ir paukštyno vadovų tikslas – sutvarkyti paukštyno valdymo procesus, optimizuoti gamybą, didinti nuosavų paukščių pulką”, – sakė bendrovės  „Valeksa“ direktorius.
Skaičiuojama, kad, atkūrus normalią paukštyno veiklą, grūdų poreikis sieks per 1 tūkst. tonų kiekvieną mėnesį.  
Paukštyno skolos susikaupė dėl nepalankios ekonominės situacijos visoje Europos Sąjungoje 2009–2011 m., kai pašarų kainos buvo smarkiai išaugusios, o kiaušinių – kritusios dėl produkcijos pertekliaus. Bet daugiausia Vievio paukštyno veiklai  įtakos turėjo ir ES reikalavimai dėl vištų dedeklių laikymo sąlygų: paukštynui teko didinti narvų plotą ir mažinti vištų skaičių. Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis plotas turėjo būti padidintas nuo 550 iki 750 kvadratinių centimetrų. Pagerintuose narvuose  įrengti lizdai kiaušiniams dėti, vieta kapstytis, galąsti nagus, erdvi lakta tupėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų