Vievio kelių muziejus. Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius

Vievio kelių muziejus. Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius

Eglė BUTKUTĖ

Prieš tūkstančius metų medžioklė buvo vienas iš išgyvenimo būdų. Žmonės medžiodavo tam, kad turėtų maisto ar kuo apsirengti. Dabar medžioklė kai kam yra pragyvenimo šaltinis, o kai kam – pomėgis, o kai kurie su laukiniais gyvūnais yra priversti susidurti kelyje arba sode. Vievio kelių muziejuje veikia Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius, kuriame gausu įdomių eksponatų: sumedžiotų, pagautų ar partrenktų kelyje.

Medžioklės, faunos ir gamtos skyriaus istorija

1985 m. prie naujai pastatyto Vievio kelių valdybos Nr. 6 administracinio pastato buvo rekonstruotas priestatas buitinėms-kultūrinėms reikmėms vykdyti. Jame vietoje partinio-politinio švietimo kabineto 1989 m. iš tuometinio Vievio kelių statybos valdybos Nr. 6 viršininko, medžiotojų būrelio pirmininko Juozo Stepankevičiaus namų buvo perkelta pirmoji faunos ekspozicija. Prieš rengiant pirmąją ekspoziciją buvo kreiptasi į Gamtos apsaugos ministerijos Medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių dėl mini zoologijos muziejaus įkūrimo, tačiau tuo metu prašymas nebuvo patvirtintas, o eksponatus buvo siūlyta padovanoti Kaune įsikūrusiam zoologijos muziejui, bet J. Stepankevičius tam nepritarė ir toliau eksponatus kaupė savo namų sandėliuke. Faunos ekspoziciją ir jos komplektavimą buvęs medžiotojų būrelio pirmininkas pradėjo nuo laukinių žvėrelių ir paukščių iškamšų komplektavimo, kurios buvo paruošiamos tuo metu žinomo šios srities specialisto kauniečio Juliaus Zacharevičiaus. Pirmieji eksponatai – žebenkšties ir kurmio iškamšos. Šie gyvūnai sumedžioti buvo kolektyviniame sode. Kurmis buvo pagautas paties J. Stepankevičiaus 1986 m., o žebenkštis šuns pagauta 1987 m. Visi eksponatai kurį laiką buvo saugomi J. Stepankevičiaus sandėliuke, tačiau 1991 m. naujame pastate, 34 kvadratinių metrų erdvėje, buvo įrengta nuolatinė medžiojamųjų žvėrių ir paukščių ekspozicija.

Ekspozicija

20150703 110512Medžioklės skyriuje muziejaus lankytojai gali išvysti ne tik 4 vitrinose eksponuojamas gyvūnų iškamšas, medžioklės amuniciją, ragų trofėjus, medžioklės literatūrą, bet ir 6 stendus apie medžioklę ir Vievio medžiotojų būrelio veiklą, taip pat žymių dailininkų nutapytus paveikslus, kuriuose vaizduojamas medžioklės globėjas Šv. Hubertas. Medžioklės skyriui skirtose patalpose ant sienų pakabinti žvėrių kailiai: briedžio, tauriojo bei šiaurės elnio, vilko, stirnos, šerno, kiškio, omaro. Medžioklės skyriuje galima išvysti ir kai kurių žvėrių (bebrų, voverių, kiaunių, kurmių, ūdrų, šernų, elnių ir kitų) bei paukščių iškamšas. Taip pat šiame skyriuje, tarsi apsauginis, stovi medžiotojo manekenas su medžioklės amunicija. Manekeno galva 1991 m. išdrožta iš medžio Vievyje, kūną padovanojo Trakų universalinės parduotuvės direktorius, rankos ir kojos padarytos iš medžio Vievio įmonės „Keldos“ stalių. Medžiotojas yra pasipuošęs tarybinio karininko kostiumu, dovanotu Ruklos karinio desantininkų dalinio atstovų, ant peties – vienvamzdis šautuvas, naudotas 1917 m.

20150703 103652Skyriaus inventoriaus knygoje pateikiami išsamūs aprašymai apie eksponatus. Pavyzdžiui, „1998 m. spalio 23 d. kelyje Vilnius–Kaunas 34 km įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė taurusis elnias ir automobilis „Iveco“, elnias žuvo vietoje, mašina buvo stipriai apgadinta“. Elnio iškamša buvo padaryta Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, o dabar saugoma Vievio kelių muziejuje. Šalia nurodoma ir kaina – 1500 Lt.

Knygoje saugomi ir iškamšų perdavimo aktai, viename minima, kad 2009 m. lapkričio 19 d. J. Stepankevičiui už 1200 litų perduota ūdros iškamša. Iškamšos darytojai Benjaminas Talandis ir Valentinas Juška raštu patvirtino, kad iškamšos amžius – „užteks ir tavo anūkams.“

Muziejuje saugomi 2 vienetai šeškų: „vienas pagautas šunų, kitas spąstuose Vievio apskrityje. Iškamšos paruoštos pensininko J. Zacharevičiaus 1988 m. Kiekvienos iškamšos kaina po 120 rublių“.

Saugoma čia ir įvairi medžioklės atributika: skrybėlės, spąstai (stambiems (1 vnt.) ir smulkiems (4 vnt.) žvėrims), kilpos, tarškalai, naudoti medžioklėse medžiojant su varovais, žalvarinės dūdos, įsigytos ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Azerbaidžane, švilpukai antims medžioti, net gi parakinė, padaryta iš karvės rago, iš kurios išpiltu paraku užtaisomi senoviniai šautuvai (šis eksponatas gautas iš Jiezno medžiotojo).

Seniausias eksponatas

20150703 102846Vievio kelių muziejaus Medžioklės skyriuje yra ir vieno iš seniausio mūsų krašte gyvenusių gyvūnų – mamuto – iltis, rasta 1972 m. Kazokiškių žvyro karjere, kasant ir kraunant žvyrą. Mamuto iltis buvo rasta iškasus maždaug 10 metrų gylio duobę (trečioje karjero eksploatavimo pakopoje). Iltis buvo 2 metrų ilgio, todėl keliant žvyrą specialia technika iltis iškrito ir skilo, o dabar dalis šios mamuto ilties yra Vievio kelių muziejaus Medžioklės skyriuje, o kita ilties dalis yra padovanota Trakų istoriniam muziejui. Mokslininkai nustatė, kad Kazokiškėse rastai mamuto ilčiai yra daugiau kaip 30 tūkstančių metų. Tą dieną, kai buvo rasta ši iltis, ekskavatorių vairavę darbuotojai pasakojo, kad galbūt karjere buvo ir visas mamuto skeletas, tačiau vyrai pamanė, kad tai tiesiog medienos liekanos (anksčiau toje vietoje buvo miškas), nes nebuvo galima nė įsivaizduoti, kad tokio žvėries liekanų būtų galima aptikti tiesiog darbo vietoje – Kazokiškėse esančiame žvyro karjere.

Muziejaus vadovas J. Stepankevičius sako, kad dabar, kai autostrada aptverta apsauginėmis tvoromis, ekspozicija nebesipildo, tad Medžioklės skyriuje sukaupti turtai yra labai vertingi savo istorija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų