Nuliūdusį paguosti – bene vienas iš pagrindinių socialinių darbuotojų darbų. Jų darbą drąsiai galima vadinti misija. Socialiniai darbuotojai nuolat patiria įtampą, psichologinį stresą, mato alkanus, sergančius vaikus, girtaujančius tėvus, neįgalius žmones. Atsitraukę nuo to sunkaus darbo, kartą metuose socialiniai darbuotojai švenčia. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Savo profesinę šventę pažymėjo ir Elektrėnų savivaldybės socialiniai darbuotojai.
Julija KIRKILIENĖ
Ištakos
Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį, 1993 metais, įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Be to, diena siejama ir su šv. Vincento Pauliečio vardu.
Šv.Vincentas Paulietis buvo kunigas pamokslininkas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku. Šv.Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusįjį palaidoti. Gerieji darbai sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius.
Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams
Visi turi teisę
Iš 6 tūkstančių socialinių darbuotojų Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje socialinėje srityje dirba virš 140 žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose, socialinių paslaugų skyriuose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitur. Savivaldybėje veikia virš 10 tokių įstaigų.
Dauguma tų įstaigų darbuotojų ir globotinių susirinko į Elektrėnų viešosios bibliotekos konferencijų salėje vykusią šventę. Pabuvo kartu. Vieni koncertavo, kiti klausėsi koncerto. Padėkas muzika, dainomis, poetų ir savo žodžiais bei savo darbeliais globėjams – socialiniams darbuotojams – dėkojo Elektrėnų ir Beižionių globos namų auklėtiniai, neįgaliųjų draugijos ansamblis „Žara“, Vievio ir Elektrėnų vaikų ir pagalbos šeimai tarnybos dienos centrų lankytojai, Elektrėnų meno mokyklos auklėtiniai.
O kol globotiniai koncertavo, ekrane kartojosi Laurynos Luničevaitės eilės:
„…Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda…“.
Tą pavakarę Elektrėnuose, atrodo, neverkė niekas, nes tai buvo diena, kai reikėjo džiaugtis.
Dėkojo
Socialiniams darbuotojams dėkojo ne tik jų globotiniai, bet ir jų vadovai. Savivaldybės mero padėkos raštais už gerą, rūpestingą, pasiaukojamą darbą apdovanoti buvo 16 socialinėse įstaigose dirbančių darbuotojų. Gražių žodžių darbuotojams negailėjo nei jų auklėtiniai, nei savivaldybės vadovai, kurie nepraleido progos pasigirti, kad supranta socialinės srities darbų reikšmę bei reikalingumą ir daro viską, kad neliktų vieni žmonės, kuriems reikalinga pagalba ir parama. Tai, pasak mero Kęstučio Vaitukaičio, nėra našta savivaldybei, o tik supratimas, kad kiekvienas, gyvenime besijaučiantis stiprus, bet kuria akimirka gali tapti bejėgis. Jam antrino Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė, kuri socialinius darbuotojus vadino geraisiais angelais, kurie krentančiam žmogui suteikia sparnus.