Valstybės dienos minėjimas: ketvirtas žingsnis į antrą Valstybės šimtmetį

Valstybės dienos minėjimas: ketvirtas žingsnis į antrą Valstybės šimtmetį

Julija Kirkilienė

Šių metų Vasario 16 d. Lietu­va pradėjo ketvirtuosius antrojo Valstybės šimtmečio metus. Ketvirti antrojo šimtmečio metai – tai toks tartum mažo vaiko netvirtas žingsnis per įvairius Gyvenimo išbandymus. Dėl karantino tą žingsnį žengėme rečiau kojomis, dažniau įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis per savo šalies kalbą, žemę, papročius. Žengėme tą žingsnį sumaniai, kaip tai gali atlikti antrą šimtmetį skaičiuojančios Lietuvos valstybės žmonės. Nors kukliai, 103-iąsias Lietuvos valstybės metines paminėjo kiekviena savivaldybės seniūnija, švietimo įstaigos, visuo­meninės organizacijos. Pasakymas „kukliai“ yra sąlyginis, nes kiekvienas internete parodytas renginys peržiūrų sulaukia daugiau, nei susirinktų žiūrovų. Tiesa, tie, kurie internetu nesinaudoja, Valstybės dieną šven­tė prie televizorių, per kuriuos apie Elektrėnų savivaldybę nebuvo nė žodelio pasakyta.

Sveikinimai iš savivaldybės centro
Elektrėnų kultūros centras, kaip ir priklauso visų seniūnijų kultūros ­klubus jungiančiai įstaigai, vaizdo transliaciją paruošė prasmingą, bet tam ir daugiausia lėšų išleido: laikinai buvo išnuomota Lietuvos nacio­nalinio kultūros centro kilnojama fotografijų paroda „Lietuvių tautiniai kostiumai“, pakviesti atlikėjai – operos solistas Egidijus Bavikinas, aktorė Virginija Kochanskytė. Transliacijos pradžioje Lietuvos himną atliko elektrėniškė Eisvina Lapovaitė, sveikinimo kalbą su apmąstymais pasakė meras Kęstutis Vaitukaitis. Po atlikėjų koncerto ant Ledo rūmų stogo buvo parodytas vaizdo projekcijų šou apie Lietuvos valstybės įkūrimą ir tąsą. Tiesa, elektrėniškiai, redakcijai išsakę savo nuomonę, liko nepatenkinti negalėję vaizdo pamatyti gyvai ir dėl to, kad tame vaizde neatsispindėjo sa­vi­valdybės žmonių in­dėlis į Lietuvos valstybingumą. Kaip telefonu paskambinęs kalbėjo skaitytojas, jei jau tokiam renginiui surado lėšų, tai galėjo pasistengti paieškoti ir vaizdų apie Elektrėnų kraštą ir jo žmones. Elektrėniškiai socialinių tinklų sekėjai maloniai nustebinti buvo dar vieno renginio – Elektrėnų kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Eldija“, vadovė Greta Garmašaitė, skaitmenine programėle susijungęs su Molėtų kultūros centro mišriu vokaliniu ansambliu bendram projektui Vasario 16-osios proga „Teskamba dainos LIETUVOJE!“, atliko Vytauto Kernagio dainą „Baltas paukštis“.

Lietuvą su gimtadieniu sveikino Vievis ir Semeliškės
Vievio kultūros centras Lietuvą su gimtadieniu taip pat sveikino vaizdo transliacija „Facebook“ paskyroje. Filmas pradėtas Dainų šventėje Vievio chorų atliekamomis dainomis apie Lietuvą. Filme cituojami pa­triarcho Jono Basanavičiaus žodžiai, tarp kurių tinkamiausi mūsų laikotarpiui gal būtų: „Iš tos sėklos, kurią mes Lietuvoje išbarstysime, išaugs gražūs vaisiai…“. Po tų žodžių nufilmuotas lopšelio-darželio „Eglutė“ ugdytinių trumpas pasirodymas, Vie­vio politinių kalinių ir tremtinių pir­mininkės Dalios Charūnienės pasisakymas apie tai, kas mūsų žmonėms yra Lietuva, Vievio mėgėjų teatro nario Eligijaus Ramanausko pasisakymas, ką Lietuvos gimtadienis reiškia jaunimui. Filmas pabaigtas trispalvės plevėsavimu šalia Vievio bažnyčios bokštų ir tautinės giesmės, atliekamos Vievio choro, skambėjimu.

This slideshow requires JavaScript.

O Semeliškių bendruomenės ir pirmininkės Ritos Buividavičienės iniciatyva 2018 m. Lietuvos valstybės 100-mečio atkūrimo dienos proga buvo atnaujintas paminklinis akmuo Semeliškėse, Trakų gatvėje, skirtas Semeliškių apylinkėse 1944–1946 m. žuvusiems partizanams. Semeliškių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinį departamentą dėl Semeliškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų vardų patvirtinimo. Šiemet, gavus oficialų patvirtinimą, pagerbiant žuvusiuosius partizanus atidengta Atminimo lenta.

Išradingi
Viena už kitą išradingiau Lietuvą ir savivaldybės gyventojus su Valstybės diena sveikino visų seniūnijų renginių organizatorės. Tiesa, jų biudžetai riboti, todėl už viską sumokėti teko išradingumu. Pavyzdžiui, Kietaviškių gyventojai, kurie gerai įvaldę skaitmenines technologijas, kartu atliko J. Naujalio dainą „Lietuva brangi“ ir tai transliavo „Facebook“ paskyroje. Gilučių seniūnijoje gyventojai savo kiemus ant sniego puošė trispalviais piešiniais, juos fotografavo ir taip pat dalinosi internete, o Gilučių koplytstulpis „Garsinantiems mūsų kraštą“ nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios bus nušviestas trispalvės spalvomis. Beižionių seniūnijoje piešti buvo kviečiami vaikai, kiekvieno piešinio autoriui pažadėtas seniūnijos įsteigtas prizas. Pastrėvio seniūnija valstybine vėliava apdovanoti pažadėjo tuos, kurie savo „Facebook“ paskyroje dalinsis sukurtomis mintimis, sveikinimais ar piešiniais ir sulauks daugiausia patiktukų. Kazokiškių seniūnija jungėsi prie akcijos „Keliu vėliavą“ ir kvietė gyventojus trispalves iškelti ne tik prie namų, bet ir languose, balkonuose, verandose, o Kazokiškių kultūros klubo „Facebook“ paskyroje buvo transliuojamas renginys „Mano Lietuva“. Trumpame filmuke „motulės balsu“ dainavo Vaikų dienos centro lankytojai, Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos  ikimokyklinės grupės ugdytiniai, ir kt. Kazokiškiečių dainelės Lietuvai lydėjo gražias nuotraukų, spalvotų piešinių ant popieriaus ir ant sniego parodėles, Kazokiškių seniūnijos žiemiškus vaizdelius.

Laisvės spalvos
Vievio meno mokykla ne tik išradingai, bet ir prasmingai sveikino meno bendruomenes su gražiąja švente. Renginyje skambėjo ugdytinių atliekami kūriniai, skambant muzikai vartomi lapai su moksleivių piešiniais, o dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė Širinskienė virtualiai skaitė paskaitą apie tai, kad suvaržymas ir menas nėra suderinami dalykai. Kūrinius apie meilę gimtinei, sveikinimus Lietuvai ir savivaldybei virtua­liai siuntė ir Elektrėnų meno mokyk­la. Atlikėjų dainas lydėjo Dailės skyriaus ugdytinių piešiniai, fotografuoti ir filmuoti žiemiški vaizdai.

Politikų išmonės
Laisvės partijos Elektrėnų skyriaus nariai 103-ąjį Lietuvos gimtadienį šiemet sumanė paminėti kitaip. Saugiai kviesdami Elektrėnų savivaldybės gyventojus į lauką, su­rengė orientacinį pasivaikščiojimą „Eikime už Laisvę“. Ir nors siaučiantis virusas vis dar nėra pasitraukęs iš Lietuvos, tačiau toks pasivaikš­čiojimas leido dar kartą įsitikinti, kad išradingi ir inovatyvūs renginiai ­visgi įvykti gali.
Kaip pasakoja renginio organizatoriai, dalyviai aplankė 6 punktus ir 5 žinomus objektus Elektrėnų mieste, kuriuose galėjo rasti po išmanųjį QR kodą su užuominomis. Pabaigę trasą orientacinių pasivaikščiojimų entuziastai pasakojo, kad puikiai praleido laiką ir susipažino su dar negirdėtomis istorijomis apie Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Po renginio dalyviai žinutes siuntė į Laisvės partijos paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Savasties beieškant

Šimtmečio portretai

Sportas