Julija Kirkilienė
Pagal statistiką Lietuvoje 88 proc. gyventojų naudojasi internetu. Kaip paprastam interneto vartotojui nenutrūkstamame informacijos sraute atsirinkti informaciją taip, kad nebūtų sujaukta širdis ir protas? Tuo susirūpinusi bendruomenė „Elektrėnų kraštas“ sukūrė projektą „Bendruomenės atsparumas šiuolaikinei propagandai“ ir iš Elektrėnų savivaldybės gavusi finansavimą rugsėjo 22 dieną pasikvietė lektorių, tikrą propagandos žinovą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto dėstytoją, dr. Nerijų Maliukevičių.
Laisvalaikio centro konferencijų salėje į paskaitą susirinkusi bendruomenė nuo šiol žino, kad atsivertus socialinius tinklus, prieš skaitant informaciją, pirmiausia verta pasidomėti, kas rašo, ką rašo, iš kokio informacijos kanalo žinią skleidžia ir kam tą žinią siunčia… Taip pat žino, kad propagandistai dirba kūrybiškai, gerai išmano propagandos techniką. N. Maliukevičius mokė klausytojus, kaip atpažinti dirbtinio intelekto sukurtus veidus ir straipsnius, kaip patikrinti informaciją, kas tikra, o kas specialiai sukurta.
Lektorius informaciją pateikė taip pat labai kūrybingai, į diskusiją įtraukdamas skirtingą politikos žinių bagažą atsinešusius klausytojus ir išradingai pateikdamas paskaitai skirtą turinį.
Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai aplink vyksta tradiciniai ir informaciniai karai, o kare visos priemonės pateisinamos… Todėl įvairūs sukčiai ieško patiklių pirkėjų tiek netikroms prekėms, tiek netikrai informacijai apie karą Ukrainoje ir pan. Lektorius citavo rašytojo, knygos „Guliverio kelionės“ autoriaus Džonatano Svifto mintį, pasakytą prieš pusantro šimto metų, bet labai tinkančią mūsų laikams: „Melas skrenda, o tiesa lėtai juda iš paskos“. Kol tiesa taip lėtai juda, Kremlius vadovaujasi nauju šūkiu: „Jėga slypi prasimanyme. Kieno pusėje melas – tas ir stipresnis“. Bendruomenei lektorius siūlė išmokti gyventi informaciniame chaose, kai kiekvienas esame atakuojamas pseudoekspertų.
Dr. N. Maliukevičius rodė diagramą, kurioje pagal informacijos šaltinių naudojimą pirmosiose eilėse rikiuojasi televizija ir internetas, išskirdamas populiariausius socialinius tinklus – „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, „Tumblr“, „WhatsApp“, „Youtube“, „TikTok“ ir kitas. Toje diagramoje laikraščiai užima paskutinę vietą – 2 proc. vartotojų, bet tradicinė žiniasklaida išlieka patikimiausia. „Tradicinė žiniasklaida yra svarbus atramos taškas. Joje veikia darbo etika, principai. Mes galime kritikuoti, kaltinti žurnalistus dėl klaidų, bet tai yra žiniasklaidos organizacijos, kurios turi savo darbo principus, redaktorius, kurie privalo tikrinti žurnalistų atliktus darbus ir jų surinktus faktus. O socialiniuose tinkluose kone kiekvienas gali vaizduoti save virusologu“, – požiūriu dalijosi lektorius. Dr. Nerijus Maliukevičius tyrinėja informacinį karą, strateginę komunikaciją, konfliktų valdymą ir Rusijos politiką. Jis yra dviejų knygų apie Rusijos informacinio karo strategijas autorius. Lektorius dirba tyrėju ir dėstytoju Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Daktaro disertacijoje daugiausia dėmesio jis skyrė Rusijos informacijos geopolitikos potencialui ir sklaidai Lietuvoje.
Nuotraukoje: Po įdomios paskaitos – nuotrauka istorijai. Dr. N. Maliukevičius -ketvirtas iš kairės