Ta diena – dabarties šventė

Ta diena – dabarties šventė

Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos Valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Praėjęs penkiasdešimtmetis, kai visa, kas tautiška, kas žadina patriotinius jausmus, jos istorinę atmintį, buvo visokiais būdais persekiojama ir slopinama, Mindaugo karūnavimo prisiminimą išblukino. Atkūrę nepriklausomybę, stengiamės kuo daugiau sužinoti apie senąją mūsų valstybingumo istoriją. Seimas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų“ Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.

Julija KIRKILIENĖ,

Ineta BRICAITĖ

Karališkame vasaros žydėjime Elektrėnų savivaldybės žmonės šią Valstybės šventę minėjo visą savaitę. Šeštadienį ir sekmadienį vyko šventės seniūnijose. Tradicija jau tapo liepos pradžioje kartu su Valstybės dienos švente švęsti ir seniūnijos dieną Kietaviškėse ir Gilučiuose.  O visose seniūnijose Liepos 6 d., 21 valandą, – kur garsiau, kur tyliau – skambėjo „Tautiška giesmė“. „Ir tiesa, ir šviesa mus žingsnius telydi“… Ar įsiklausėme giedodami? Ar supratome, apie ką giedojome?

Šv. Mišių metu Elektrėnų bažnyčioje buvo pagerbtos Lietuvos ir visų Elektrėnų savivaldybės seniūnijų vėliavos. Pilietiškumą, pagarbą Valstybei liudydami šv. Mišiose dalyvavo jaunieji Elektrėnų šauliai.  „Ši diena yra dabarties šventė“, – kalbėjo kunigas Stanislovas Čiupala aukodamas šv. Mišias.

Kunigui antrino mero pavaduotojas Viktoras Valiušis, kalbėdamas prie paminklo žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse, primindamas kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodžius, kad ši tiesa dar nėra iki galo suvokta.

„Aš Lietuvą lipdau po gabalėlį. Lipdau, lipdau ir niekad nėra pabaigos,“ – Justino Marcinkevičiaus „Mindaugą“ citavo meras Kęstutis Vaitukaitis jau  miesto aikštėje, prieš vėliavos pakėlimą. Po mero kalbos buvo iššauti trys šūviai: už Tėvynę Lietuvą, už Laisvę ir Nepriklausomybę ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Miesto aikštėje, į kurią nuo bažnyčios atžygiavo eisena, vedama Panevėžio pučiamųjų ansamblio  „Aukštyn“, šventės dalyviams buvo pristatyti šios kadencijos tarybos nariai, tautiniais rūbais pasipuošę vaikai jiems įteikė gėlių, o  orkestro merginos politikams skyrė šokį.

Aikštėje koncertavo savivaldybės dainų ir šokių kolektyvai. Tiems, kam pilietiškumas nėra tik liaudiškumas, šventėje buvo ir kitokių renginių. Elektrėnuose vyko penktasis Lietuvos supermoto čempionatas mero taurei laimėti. Lietus tik trumpam išblaškė žiūrovus nuo tvorų, už kurių triukus rodė ekstremalaus sporto šakos sportininkai. Tarp jų buvo ir elektrėnietis gimnazistas Rokas Pacevičius, keturračių rungtyje užėmęs trečiąją vietą. Vaikinas sakė žaidžiantis ledo ritulį, bet dabar taip susižavėjo motokrosu, kad stovi kryžkelėje: kuriai sporto šakai paskirti savo ateitį? Varžybų organizatoriai Rokui, kaip perspektyviausiam motokroso sportininkui, įteikė specialią taurę.

Vakare „Vaikų pasaulyje“ koncertavo Elektrėnų ir atvykę populiariosios muzikos kolektyvai. 21 valandą Džordanos Butkutės įaudrinta minia penketui minučių surimtėjo. Po seniūno Antano Šalkausko sveikinimo kalbos, gausiai į šventę susirinkę elektrėniškiai ir svečiai giedojo „Tautišką giesmę“.

IMG_9548Kietaviškėse

Prie Kietaviškių senosios mokyklos, kurioje dabar įsikūrusi biblioteka ir kultūros namai, pliaupiant lietui, žmonės susirinko švęsti ne tik valstybės, bet ir savo seniūnijos šventės.

Seniūnijos švente tą dieną jie vadina todėl, kad susirenka draugėn, vieni pasiruošia ir paskaito pamąstymus apie valstybę ir valstybingumą, kiti pasiklauso, vieni koncertuoja, kiti žiūri ir ploja. Gera švęsti kartu, nors šiais metais šventei trukdė lietus, bet, pasak šventėje kalbėjusio Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Henriko Petrausko, Lietuva ir yra tas kraštas, kuriame būna ir šilto, ir šalto visomis prasmėmis. Iš tiesų, nupliaupus smarkiai liūčiai, vakaras buvo gražus, ir kietaviškiečiai šokdami ir dainuodami pasižadėjo branginti savo kraštą bei laukti iš emigracijos sugrįžtančių savo kraštiečių.

IMG_9587Gilučiuose

Liepos pradžia, pasak Gilučių seniūno Vytauto Baltulionio, toks laikas, kai baigiasi šienapjūtė, o javapjūtė dar neprasidėjo, todėl seniūnijos, kurioje geriausiai išvystyta  žemdirbystė, žmonės turi laiko švęsti.

Gilučių bibliotekos vedėja Veronika Tamošiūnienė kartu su seniūnijos kultūros renginių organizatore Vida Vičkačkiene jau ketvirtus metus organizuoja šventę liaudies tradicijoms prisiminti. Gilučių dramos kolektyvas tomis temomis stato specialius spektaklius. Gilutiškiai dalyvavo piršlybose, vestuvėse, krikštynose, o šiais metais žiūrėjo spektaklį „Čigonėlė nemeluoja“.

Vietiniai aktoriai taip gerai vaidina, kad gilutiškiai sako ir jų vardus supainioja: kur Gilučių gyventojai, o kur jų įkūnyti personažai.

Po spektaklio koncertavo Žiežmarių kaimiškos muzikos ansamblis „Žiežmara“, o nustojus lyti, gilutiškiai pabiro mokyklos aikštėje. Čia vyko sportinės rungtys:  kamuolio mėtymas į krepšį, laipiojimas virvėmis kliūčių ruože  (vadovavo Elektrėnų sporto mokyklos keliautojų sporto vadovas Kęstutis Dringelis su auklėtiniais). Daug dalyvių jėgas išbandė „sportiniuose“ žaidimuose: buvo svaidoma kaladė, bėgama maišuose, į pintines mėtomos bulvės. Vyrai išbandė savo kulinarinius sugebėjimus kepdami „pautienę“.  Visi vaišinosi Onos  Ratkevičienės pagaminta namine gira.

Po to buvo apdovanoti geriausiai pasirodę rungtyse: už kamuolio mėtymą į krepšį – Rimvydas  Lakštauskas,  Aidas Sakaliūnas, Mindaugas Kralikauskas, Žygimantas Grinevičius, kaladės svaidymą – Saulius Vičkačka, Valdas Šareika ir Gintas Zelenkauskas, bulvių mėtymo rungtyje apdovanotos  Ilona Ratkevičienė ir Marija Šalnienė. Laipiojime virvėmis kliūčių ruože aktyviai dalyvavo vaikai, visiems buvo įteiktos prisiminimo dovanėlės.

Kol vieni sportavo, kiti kiaušinienę kepė. O praalkę jau visi buvo, nes pavakare prasidėjusi šventė baigėsi tik vidurnaktį.

Liepos 6 d. Gilučių bendruomenė drauge su visais pasaulio lietuviais giedojo „Tautišką giesmę“. Buvo paleisti dangaus žibintai.

DSC07103Kazokiškėse

Kazokiškėse žmonės taip pat buvo susirinkę giedoti valstybinio himno. Po „Tautiškos giesmės“ visi pradėjo skirstytis, tačiau kelios moterys užtraukė patriotinę dainą. Kazokiškiečiai grįžo į savo vietas ir joms pritarė. Dainą keitė kita ir taip kaimo gyventojai patys sau pasidarė renginio programą.

Renginyje dalyvavo Elektrėnų savivaldybės tarybos nariai Rimantas Edvardas Sabutis ir Vaidas Ratkevičius. R. E. Sabutis tikino, kad dalyvauja iš patriotiškumo, o ne dėl noro pasirodyti kaip pavyzdingas tarybos narys. „Ir praeitais metais dalyvavau, nors nebuvau išrinktas,“ – aiškino jis. Tarybos nariai sakė tikėjęsi didesnio gyventojų aktyvumo. „Tokie tie žmonės: jei čia atvažiuotų „Yva“, susirinktų visas kaimas, o kai himną giedoti – ateina vos keli,“ – svarstė V. Ratkevičius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų